Trys skirtingi jaunuoliai, baigę tą pačią – privačią „Erudito“ licėjaus – mokyklą, vieningai sutaria: būtent čia įgytas išsilavinimas padėjo ne tik sėkmingai įstoti į svajonių studijų programas, bet ir išugdė svarbiausius šiuolaikiniam žmogui įgūdžius – kritinį mąstymą, komandinio darbo gebėjimus, smalsumą bei pasitikėjimą savimi.
Pasak jų, šios savybės tapo tvirtu pagrindu, leidžiančiu drąsiai žengti į platųjį pasaulį. Kaip teigia licėjaus absolventai, kokybiškas išsilavinimas – tai geriausia investicija, kurią tėvai gali padovanoti savo vaikams.
Nuo Lietuvos iki Nyderlandų
„Erudito“ licėjaus absolventas Gabrielius Šemberas baigęs licėjų sulaukė kvietimų studijuoti „City University London“, „University of Lancaster“ bei „University of York“ vadybos mokyklose. Tačiau mokslus tęsti jis pasirinko čia, Lietuvoje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Vilniuje jis studijuoja finansus.
Tos pačios mokyklos absolventė Urtė Vegytė, kuri šį licėjų baigė trimis šimtukais, po mokslų „Erudito“ licėjaus Tarptautinio bakalaureato diplomo programoje (IBDP) įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Kaune ji studijuoja odontologiją.
Baigusi „Erudito“ licėjų, Goda Songailaitė pasirinko tarptautines psichologijos bakalauro studijas Leideno universitete, Nyderlanduose. Ateityje ji save mato prisidedančią prie švietimo sistemos tobulinimo Lietuvoje ir svajoja dirbti universitete kaip dėstytoja.
Licėjus ruošia gyvenimui, ne tik egzaminams
„Apie „Erudito“ licėjaus įtaką galėčiau kalbėti labai ilgai. Ši mokykla stipriai prisidėjo prie mano potencialo išlaisvinimo. Galiu tvirtai pasakyti, kad „Erudito“ licėjuje įgijau ne tik žinių, bet ir kompetencijų. Gebu užduoti klausimus, gana lanksčiai mąstyti, nebijau kalbėti su žmonėmis. Ši mokykla tapo tvirtu pagrindu gyvenimui“, – sakė G. Šemberas.
Panašios patirties turėjo ir G. Songailaitė. Pasak jos, tarptautinė aplinka ir kultūrinė įvairovė ne tik praplėtė akiratį, bet ir padėjo lengviau įsilieti į globalų pasaulį.
„Erudito“ licėjus mane išmokė atvirumo pasauliui – supratau, kaip svarbu pažinti skirtingas kultūras, kalbas ir būti tarp žmonių, kurie mąsto įvairiai. Šioje mokykloje turėjau galimybę susipažinti ir su bendraklasiais, ir su mokytojais, atvykusiais iš kitų šalių. Tai man leido suprasti, kad didelė dalis mokymosi vyksta už mokyklos ribų, ir mokinio atsineštos vertybės ir įgūdžiai formuoja jo pasirinkimus ir aplinką. Atvykusi į naują šalį jaučiausi pasiruošusi naujai kultūrai, kalbai, buvo lengviau adaptuotis“, – teigė Goda.
Ypatingas santykis su mokytojais
Pasak U. Vegytės, „Erudito“ licėjuje vienas pagrindinių dalykų, kurio išmokstama, – mokytojas yra ir autoritetas, ir draugas. Ji išmoko kurti artimus ir šiltus santykius su mokytojais, nes mokomasi labai mažose klasėse. Galimybės bendrauti su mokytoju – beribės: „Jeigu tik nori, licėjuje gali išmokti absoliučiai visko. Su kai kuriais mokytojais ryšį palaikau iki šiol. Valstybinėse mokyklose dažniausiai klasės būna didelės, iki 30 žmonių, tad sunku kalbėti apie artimesnį mokytojo ryšį su kiekvienu mokiniu.“
Mokymas – kitoks, bet naudingesnis
Pasak pašnekovų, „Erudito“ licėjuje didžiulę pridėtinę vertę sukuria mokytojų kolektyvas: mokykloje dėsto mokytojai, atvykę iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Jų indėlis bendruomenei ypač svarbus. Pamokose mokytojai taiko metodus, padedančius ugdyti gyvenime itin reikalingus įgūdžius: gebėjimą dirbti komandoje, savarankiškai planuoti veiklas, atlikti sudėtingus analitinius darbus, aiškiai reikšti mintis, diskutuoti ir argumentuotai pagrįsti savo nuomonę.
Odontologiją studijuojanti Urtė pastebi, kad valstybinėse mokyklose mokiniai dažnai linkę mokytis mechaniškai, akcentuodami žinių atkartojimą. O „Erudito“ licėjuje dėmesys skiriamas gilesniems įgūdžiams – gebėjimui sisteminti informaciją, analizuoti, susieti žinias ir integruoti skirtingus dalykus. Pasak Urtės, būtent šie gebėjimai išskiria licėjaus mokinius ir suteikia jiems tvirtesnį pasirengimą studijoms aukštojoje mokykloje.
„Nors kitose mokyklose įprasta 45 minučių pamoka, „Erudite“ ji trunka 1,5 val. Gali atrodyti, kad vaikai tiek laiko nesugeba išlaikyti dėmesio. Bet iš tiesų nuostabu, kaip gali jį išlaikyti, jeigu pamokos vyksta įdomiai, keičiant veiklą, darant mažas pertraukas. Vaikai įgyja metodikų mokytis iš to, kaip yra vedamos pamokos. Mokėjimas mokytis yra neįkainojama savybė, kurios labai trūksta. Pavyzdžiui, man dabar lengva studijuoti universitete, nes licėjuje įgavau puikius universitetinių studijų pagrindus: savarankiško mokymosi, rašto darbų rengimo, tyrimo ir komandinio darbo gebėjimus“, – sakė Urtė.
Investicija, kuri atsiperka
G. Šembero nuomone, tėvams, svarstantiems apie vaikų leidimą į privačią ar valstybinę mokyklą, vertėtų įsigilinti į ugdymo procesus bei mokyklos kultūros specifiką. Jei mokykla, kurią išsirinko tėvai ir vaikai, atitinka šeimos ir būsimo mokinio lūkesčius, investuoti į žinias visada verta. Mokykloje vaikai praleidžia didelę dalį savo gyvenimo – netinkama aplinka gali kainuoti daug brangiau.
