Kauno kino centre „Romuva“ atidaryta Laimos Numavičės paroda „Linkėjimai iš Kauno“

Autorius
Pranešimas žiniasklaidai
Nuotrauka
Daivos Grigonienės ir asmeninio archyvo nuotr.

Legendinėje vietoje, buvusiame Romuvos kino teatre dizainerė Laima Numavičė („Numas studio“) išeksponavo naują, ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos istorijai svarbią parodą „Linkėjimai iš Kauno“. Joje lankytojai išvys tarpukario Kauno veidą autorės akimis – istorinį pasididžiavimą persipynusį su dabartiniais potyriais ir jausmais.

Daivos Grigonienės ir asmeninio archyvo nuotr.

Atviručių meninė kompozicija grindžiama koliažo principu, kombinuojant autentiškus pastatus, jų fragmentus ir ornamentus į naują, neįprastą kompozicinę visumą, užliejamą sodriomis art deco spalvomis bei emocijomis. Taip Kauno modernizmas atgyja nauja ir netikėta žiūrovui forma, skatindamas domėtis, puoselėti bei svajoti apie miesto ateitį. Kai kuriose autorės sukurtose atvirutėse nostalgiškai įpinami ir iki šių dienų nebeišlikę Kauno modernizmo objektai – tuo siekiant neleisti jiems išnykti iš miestiečių širdžių ir atminties. Na, o paklausta kodėl kūrybiniu objektu pasirinko būtent Kauno miestą, Laima Numavičė džiaugiasi, kad pastaraisiais metais vis didėja susidomėjimas Kauno tarpukario architektūra ir tikisi, jog miesto istorijos pažinimas padės žmonėms labiau vertinti ir saugoti tai ką turime bei kels mažiau noro istoriją sulyginti su žeme.

„Žmogaus gyvenimui turi įtakos ne tik prigimtis, bet ir virtinė atsitiktinumų, kurie dažnai atrodo nereikšmingi, tačiau platesniame kontekste įgauna netikėtų išraiškos formų. Vaikystės potyriai, pastūmėję į kūrybinį susitelkimą, į pirmąsias identiteto paieškas skatino plačiau žvelgti ir į supančią aplinką. Domėjimasis savo šalies istorija, pirmosios ekskursijos po Kauno miestą ir bendravimas su restauratoriais sukūrė tą nenusakomą kūrybinį susižavėjimą tarpukario Kauno gyvenimu.

.Tas faktas, kad Kaunui sudėtingomis istorinėmis sąlygomis, teko tapti sostine ir kurti tautos bei valstybės pagrindus „nuo nulio“, suformavo tam tikrą miesto charakterį, įkvėpė ieškoti savito kelio ir nacionalinės saviraiškos Europos kontekste. Man – tai tarsi stiprybės, kūrybingumo ir optimizmo šaltinis. Tarpukario Kauno veidas, išaustas iš to meto tautos svajonių, sapnų ir vilčių, „nugulė“ mano sukurtose vektorinės grafikos atvirutėse. Čia Kaunas toks, kokį aš jį matau – istorinis pasididžiavimas, persipynęs su dabartiniais potyriais ir jausmais. Tuo ir noriu pasidalinti ne tik su kauniečiais, bet ir su turistais, todėl tai atvirutės dydžio „pasakojimas“ apie miestą“, – savo kūrybinio lauko filosofija dalijasi L. Numavičė. 

Čia Kaunas toks, kokį aš jį matau – istorinis pasididžiavimas, persipynęs su dabartiniais potyriais ir jausmais.

Daivos Grigonienės nuotr.

Paroda „Linkėjimai iš Kauno“, kaip ir pats Kauno miestas, gyva ir dinamiška, mat eksponatų joje vis gausėja – pirmoji parodos dalis 2022 metų sausį buvo eksponuota Kauno miesto muziejuje, o tų pačių metų vasarą – Kauno kolegijoje. Šiais metais, išplėstos apimties paroda, jau pabuvojo Lietuvos karininkų ramovėje, na, o šiuo metu „svečiuojasi“ Kauno kino centro „Romuva“ fojė, kur lankytojai galės ją išvysti iki gegužės 31 dienos.

Tiesa, parodos autorė Laima Numavičė ne tik planuoja tolimesnę parodos „Linkėjimai iš Kauno“ kelionę, bet ir gyvena naujais kūrybiniais projektais: „šiais metais dalyvavau keliuose dizaino konkursuose ir viename jų, „Dizaino savaite’24“, mano sukurtas plakatas atsidūrė tarp laureatų. Beje, konkurso rezultatai buvo skelbiami mano gimimo dieną, tad tai išties smagi gimtadienio dovana! Taip pat šiemet išsipildė ir sena svajonė – grįžti prie piešimo – su kitais menininkais susiburiame piešti žmogaus figūrą iš natūros. Na, o be planuojamo dalyvavimo kituose meno renginiuose, galvoje jau bręsta ir nauja kūrybinė idėja, skirta „Kauno tulpėms“, bet kol kas tai tegu lieka maža intriga“.

Išskleisti