„Šiandien miestelis su uostu, kanalais, laiveliais ir namais atrodo natūralus, tačiau prieš kelis dešimtmečius tai buvo tik vizija“, – sako unikalaus nekilnojamojo turto projekto „Svencelės Salos“ vienas valdytojų Benas Šatkus.
Į pirmąjį miestą ant vandens Lietuvoje jo gyventojai gali atvykti automobiliu ar vandeniu – siūlomi pirmieji nuosavi namai šalyje, kurių kieme galite laikyti nuosavą laivą. Aplink miestą atsiveria romantiškas Kuršių marių kraštovaizdis, o visai netrukus čia duris atvers viešbutis, restoranai, SPA centras, teniso ir padelio kortai.
Kaip kilo idėja sukurti tokį neįprastą projektą – namus ant vandens?
Idėja kilo dėl mūsų veiklos, susijusios su nendriniais stogais. Pradėję dirbti šioje srityje, daug keliavome, ypač į Olandiją, kur susipažinome su rekreacinėmis gyvenvietėmis ant vandens. Būtent ten išgirdome klausimą, kuris paliko stiprų įspūdį, – kaip tokia vieta kaip Svencelė gali būti naudojama tik ūkinei veiklai, o ne žmonėms? Šis klausimas ir tapo įkvėpimu – sukurti lietuvišką miestelį ant vandens, kuris derėtų prie Kuršių marių kraštovaizdžio ir atlieptų žmonių poreikį būti arčiau gamtos.
Sovietmečiu didelę dalį Svencelės teritorijos užėmė ančių ferma, o atkūrus nepriklausomybę ši infrastruktūra sunyko ir buvo privatizuota. Tuomet su partneriais pradėjome studijuoti šiuolaikines nendrinių stogų technologijas, įsigijome reikiamą techniką, pjovėme ir eksportavome nendres į Šiaurės Baltijos regiono šalis. Norėdami turėti bazę nendrėms sukrauti, įsigijome keletą apleistų fermos pastatų. Vėliau perėjome nuo žaliavos eksporto prie stogų dengimo, o viena pagrindinių rinkų tapo Olandija.
Prieš daugiau nei 20 metų idėja imtis namų ant vandens statybos atrodė labai drąsi – Lietuva dar net nebuvo Europos Sąjungos narė, pramoginės laivybos tradicijos buvo minimalios, o dauguma žmonių laisvalaikį leido kolektyviniuose soduose. Tačiau kelionės po Baltijos regioną parodė, kad mes labai panašūs į olandus, vokiečius, danus ar švedus, kurie gyvena draugystėje su vandeniu.
Buvo akivaizdu, kad ir mes vieną dieną prie to prieisime, ypač vystantis ekonomikai. Be to, Lietuva jau tada turėjo unikalią, nors beveik nenaudojamą vandens kelių infrastruktūrą: Neringos gyvenvietes, Vilhelmo kanalą, Ventę, Mingę, Uostadvarį, Klaipėdą.
Yra žinoma, kad Kuršių mariose itin sunku gauti statybos leidimą…
Šiandien miestelis su uostu, kanalais, laiveliais ir namais atrodo natūralus, tačiau prieš kelis dešimtmečius tai buvo tik vizija. Iki 2021-ųjų daugelis Svencelę pažinojo tik kaip aitvaruotojų, kemperių ir palapinių vietą bei nedidelę paslaugų zoną iš modifikuotų konteinerių. Lietuvoje tokių gyvenviečių nebuvo, tad įgyvendinant šį projektą stigo hidrotechnikų patirties, o samatos siekė dešimtis milijonų eurų.
Planuojamo miestelio poveikio aplinkai vertinimas ir detaliojo plano rengimas truko apie penkerius metus. Bankai net ir kukliai pradinei zonai finansuoti reikalavo įkeisti milžiniškus žemės plotus.
Nepaisant visų sunkumų, vizija išliko gyva. Radus paprastą, bet efektyvų sprendimą kanalams kasti ir krantinėms įtvirtinti, pavyko judėti į priekį, nors projektą buvo pristabdžiusi net pasaulinė 2008–2009 metų krizė.
Svencelės salose taip pat įsikūręs vandens sporto centras. Kokių dar naudingų objektų, paslaugų bus galima rasti namų kaimynystėje arba netoliese? Juk tai – kylantis miestas.
Pirmasis traukos objektas Svencelėje buvo vandens sporto centras, pritraukęs aitvaruotojus ir sukūręs čia gyvybę. Būtent aplink jį pradėjo kurtis pirmosios mokyklos, kavinės ir nakvynės vietos. Šiandien veikia ir „Cape Svencelė“ restoranas, tampantis ne tik aitvaruotojų, bet ir Svencelės gyventojų susibūrimo vieta.
Nuo 2026 metų pradedame centrinės miestelio dalies plėtrą. Joje suplanuotas viešbutis, restoranas, tiek žiemą, tiek ir vasarą veiksiantis SPA centras su baseinu, sporto salė, maisto prekių parduotuvė, teniso ir padelio kortai, kelios komercinės patalpos, skirtos paslaugoms bei verslui.
Mūsų tikslas – kad Svencelės salos nebūtų tik poilsio ar sporto erdvė, bet ir visavertis miestas ant vandens su visomis kasdienėmis paslaugomis ir gyva bendruomene.
Šiandien uostelyje ir kanalų krantinėse švartuojasi dešimtys įvairaus dydžio katerių, burlaivių, motorinių valčių. O net ir nelaivuojantiems gyventojams ar svečiams smagu stebėti gyvą judėjimą ant vandens, kuris sukuria tikro miestelio atmosferą.
Galiausiai, pramoginė laivyba čia nėra tik išskirtinė prabanga – nedidelis naudotas pramoginis laivelis kainuoja ne daugiau nei automobilis, o jo išlaikymas šiandien jau įkandamas daugeliui. Tai dar labiau sustiprina Svencelės, kaip unikalaus vandens miesto, viziją.
Jūsų internetinėje svetainėje minima, kad projekte planuojami ir cilindro formos stikliniai nameliai.
Na, tai būtų dar vienas išskirtinis sprendimas – gal net mūsų projekto vizitinė kortelė. Tokios idėjos tikrai neatmetame. Jei Svencelė jau yra pirmasis miestas ant vandens Lietuvoje, kodėl gi jame negalėtų atsirasti ir tokie architektūriniai akcentai, kurie iškart taptų atpažįstami visiems?
Kokie yra tipiniai „Svencelės Salų“ gyventojai? Koks jų portretas?
Žinoma, aitvaruotojai buvo pirmieji, kurie prisijaukino šią vietą, atrado ją dar tada, kai čia tebuvo kemperiai ir konteineriai, todėl nenuostabu, kad ir pirmieji pirkėjai buvo būtent jie. Tačiau šiandien Svencelę vis dažniau atranda verslininkai, šeimos iš visos Lietuvos – žmonės, norintys pažinti mūsų vandens kelius, turėti galimybę laivu nuplaukti vakarienės į Nidą, Preilą, Šturmus ar persikelti į Juodkrantę ir eiti prie jūros. Tai erdvė, kurioje susitinka tiek vandens sporto entuziastai, tiek šeimos, tiek tie, kurie ieško išskirtinės aplinkos poilsiui ir bendruomenei.
Ar namai skirti nuolatiniam gyvenimui, ar vis dėlto labiau poilsiui, atostogoms?
Projektas sukurtas taip, kad būtų galima ir gyventi nuolat, ir turėti namus kaip atostogų vietą. Pastaraisiais metais jau atsirado žmonių, kurie Svencelėje gyvena ištisus metus, – tai rodo, kad infrastruktūra ir aplinka tam tinkama.
Ar namų suplanavimas smarkiai skiriasi skirtingose miestelio salose – Nidos, Preilos?
Taip, visų salų namai yra skirtingi – tiek savo forma, apdaila, fasadu, tiek vidaus suplanavimu. Preilos saloje namai (kaina – 410 tūkst. eurų) yra kompaktiškesni – 94 kv. m grindų ploto, dviejų aukštų, su keturiais kambariais. O Nidos saloje namai (kaina – 540 tūkst. eurų) didesni – 130 kv. m grindų ploto, su penkiais kambariais, iš kurių vienas suplanuotas kaip SPA kambarys. Esant poreikiui, šią erdvę galima pritaikyti ir kaip papildomą miegamąjį.
