Mitai apie apsauginius kremus nuo saulės: medikė atskleidė nepagražintą tiesą

Autorius
Pranešimas žiniasklaidai
Nuotrauka
Armin Rimoldi/ Pexels nuotr.
CLASSIC IAB | straipsnio pradžioje 970x250
Reklama

Apsauginių kremų nuo saulės istorija siekia senovės Egipto laikus, kai šviesus odos atspalvis buvo laikomas grožio ir statuso simboliu, o siekiant išvengti įdegio naudoti tokie ingredientai, kaip ryžių sėlenos, jazminai ir lubinai.

Gerokai vėliau, supratus saulės keliamas rizikas sveikatai, praėjusio šimtmečio 4-tame dešimtmetyje rinką pasiekė kremai nuo saulės.

Šiltuoju metų laiku pastebėję išryškėjusias pigmentines dėmeles ar smulkias raukšleles, dažniau susimąstome apie apsaugos nuo saulės poreikį. Kiekvienas dermatovenerologas sutiks, kad kremas nuo saulės yra būtina kasdienės odos priežiūros dalis. Vis dėlto, apsauginių kremų nuo saulės tema neretai apipinta mitais, tad „Skin Olympus“ klinikos medicinos gydytoja Jorinta Jokubaitė griauna dažniausiai pasitaikančius klaidingus įsitikinimus. 

1 mitas: Kremai nuo saulės sukelia vitamino D trūkumą organizme?

Vitaminas D nenuginčijamai svarbus žmogaus sveikatai, jis lemia normalų imuninės, nervų, širdies ir kitų organizmo sistemų funkcionavimą, padeda užtikrinti gerą emocinę būklę. Nors bendro sutarimo dėl saugaus buvimo saulėje nėra, teigiama, kad 10-15 minučių saulėje, 2-3 kartus per savaitę, atidengus bent trečdalį kūno, yra daugiau nei pakankamas laikas tam, kad pagamintume užtektinai vitamino D.

Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog ilgesnis buvimas saulėje lems didesnes vitamino D atsargas – jo sintezė turi ribas, o pasiekus reikiamą koncentraciją gamyba sustoja, tad vietoj saulės naudos, gauname tik jos sukeliamą žalą.

Visi kremai nuo saulės blokuoja ultravioletinius spindulius (UV), nes būtent jie sukelia odos nudegimus, vėliau lemiančius vėžinius odos susirgimus. Anot mokslininkų, tam, kad reikšmingai sutrikdytume natūralią vitamino D gamybą odoje turėtume būti ištepti kremu nuo saulės nuo blakstienų iki kojų pirštų galiukų, o kremo ant kūno užtepti turėtume bent stiklinę. Klinikiniais tyrimais nenustatyta, kad kasdienis kremo nuo saulės naudojimas sukeltų vitamino D trūkumą.

2 mitas: Kremai nuo saulės sukelia vėžį?

Interneto platybėse gausu šokiruojančių ir akį traukiančių antraščių, viena jų – „Ar jūsų kremas nuo saulės sukelia vėžį?“ Manoma, kad ši melagiena iš Pandoros skrynios buvo paleista siekiant padidinti „natūralių“ alternatyvų apsauginiams kremams nuo saulės pardavimus. Mokslas teigia, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog kremai nuo saulės sukelia vėžį.

Reklama

Atvirkščiai – jie apsaugo nuo melanomos ir kitų tipų odos vėžio, tokio kaip bazalioma ar plokščialąstelinė karcinoma. Tad apsauga nuo saulės yra vienas iš lemtingų faktorių, kuriuos galime kontroliuoti tepdami pakankamą efektyvaus kremo nuo saulės kiekį ir kartodami tepimus kas 2 valandas. Vis dėlto derėtų pabrėžti, kad saugaus odos įdegio nėra, nes plika akimi matomas jos spalvos pasikeitimas rodo odos bandymą „apsiginti“ nuo patiriamos saulės žalos.

UV spindulių apsauga naudojama kremuose nuo saulės skirstoma į dvi grupes: fizinius ir cheminius filtrus. Dažniausiai sudėtyje sutinkami fiziniai filtrai yra titano dioksidas ir cinko oksidas, kurių veikimo principas pagrįstas UV spindulių atspindėjimu ir blokavimu. Tuo tarpu cheminių filtrų įvairovė kur kas didesnė, ir kiekvienais metais rinkoje pasirodo nauji junginiai apsaugantys nuo saulės.

Jorinta Jokubaitė.

Cheminiai filtrai veikia sugerdami UV spinduliuotę. Diskusijas kursto faktas, jog cheminių filtrų sudedamosios medžiagos nustatomos žmogaus kraujyje. Ir nors šių medžiagų sisteminio poveikio žmogaus organizmui klinikiniuose tyrimuose nenustatyta, o kremų nuo saulės naudojimo nauda neabejotina, tiems, kuriuos šis faktas neramina, rekomenduojama rinktis apsauginius kremus nuo saulės su fiziniais filtrais.

3 mitas: Kremai nuo saulės nereikalingi būnant vidaus patalpose, esant apniukusiai dienai ir šaltuoju metų laiku?

Vidaus patalpose apsauga nuo UV yra būtina, nes šie spinduliai mus pasiekia net pro stiklą. Priklausomai nuo stiklo storio ir tipo, mus pasiekia iki 72 proc. UV spektro spinduliuotės.

Apniukusią dieną neretai kyla pagunda praleisti kremo nuo saulės tepimo ritualą, vis dėlto to daryti nevertėtų, nes debesys tėra vandens garai ir realios apsaugos nuo saulės nesuteikia. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 80 proc. saulės spindulių nėra sulaikomi debesų, todėl net ir debesuotomis dienomis kremas nuo saulės išlieka būtinybe.

Medikė pataria, renkantis kremą nuo saulės ant pakuotės ieškoti užrašo SPF30  ir didesnės skaitinės išraiškos apsaugos ženklo, atkreipti dėmesį į plataus spektro apsaugą, padedančią išvengti ne tik nudegimų, bet ir priešlaikinio senėjimo. Puiku, jei kremas taip pat saugo nuo infraraudonosios bei mėlynosios šviesos, yra praturtintas antioksidantais.

Žinoma, joks kremas nuo saulės neapsaugo mūsų 100 proc., todėl nepamirškime saugaus elgesio saulėje įpročių: rekomenduojama vengti saulės kaitriausiomis dienos valandomis (10-16 val.), dėvėti plačiabrylę skrybėlę, akinius su apsauga nuo UV spindulių, natūralaus pluošto drabužius ilgomis rankovėmis.