Kai kalba pasisuka apie tai, ką mėgstame vilkėti, kyla klausimas – kiek yra per daug? Nėra tokio dalyko, sako Laura Antonia Jordan. Tad vilkėkite be saiko.
Iš visų skirtumų tarp manęs ir mano sesers ryškiausias yra vienas – jos saiko pojūtis. Ji jį turi, aš – ne. Ji gali pasimėgauti vienu desertinio šaukšteliu, ištempti serialo sezoną ilgiau nei savaitgalį ir neišleisti viso mėnesio atlyginimo vos jam pasiekus banko sąskaitą. Ten, kur ji moka dozuoti malonumus, aš linkusi juos ryti godžiai.
Šis „viskas arba nieko“ mąstymas formavo daugelį mano gyvenimo sričių, taip pat ir garderobą. To nepastebėjau, kol sesuo neatkreipė dėmesio, kad didžiąją vasaros dalį nuolat vilkėjau tuos pačius raudonus „The Row“ marškinėlius. „Vėl?“ – tarė ji. – „Tu tikra „binge dresser“ (liet. drabužių vilkėtoja be saiko)!“
Ji buvo teisi. Mano santykis su drabužiais – intensyvus ir laikinas. Nusiperku tai, ką įsimyliu – daiktą, kuris staiga priverčia visus derinius atrodyti prasmingus, – ir tuomet vilkiu jį be perstojo, kol akį patraukia kas nors kito. Po persivalgymo neišvengiamai ateina susilaikymas.
Nėra jokios formulės, kas taps „persivalgymo“ vertu pirkiniu. Tai gali būti suknelė, paltas, batai ar rankinė. Brangu ar pigu, klasika ar visiška kvailystė. Per metus mano manijos svyravo nuo YSL „Downtown“ krepšio iki „Totême“ aulinių batų, „Dodgers“ beisbolo kepurės, „Vuori“ tamprių ir – kadaise – rožinės vakarėlių suknelės, labiau tinkamos ypatingoms progoms.
„Visada prisimenu, ką yra pasakęs Jean Paul Gaultier“, – pasakoja mados viešųjų ryšių agentūros „Aisle 8“ bendraįkūrėja Virginia Norris. – Jis sakė, kad senus drabužius saugojo kaip buvusius mylimuosius.“ Įsigijusi ką nors naujo, V. Norris tampa apsėsta – stengiasi vilkėti tą daiktą kuo įvairesniais būdais, mėgaudamasi, kaip jis atgaivina visą likusį garderobą.
Kad drabužis iš tiesų būtų vertas dėmesio ir atsipirktų, jis turi būti pakankamai ypatingas, kad sužavėtų, ir kartu pakankamai praktiškas, jog derėtų prie jau turimų daiktų. Prabangios apsipirkimo programėlės „Mile“ bendraįkūrėja Jordan Grant kaip pavyzdį mini savo „Alaïa“ dalmatinų rašto rankinę. „Galiu vilkėti pilką sportinį kostiumą ir užsimesti tą rankinę – ir viskas, jau yra nuotaika“, – sako ji.
Norint išspausti maksimumą iš „binge“ pirkinio, verta taikyti iš karto į tą daiktą, kurio iš tiesų norite. Stilistė Allison Bornstein pataria praleisti pigesnes alternatyvas, kurios dažniausiai taip ir lieka kabėti spintoje. „Devynis kartus iš dešimties pakaitalas nepasotina“, – sako ji. Kai įmanoma, verta palaukti.
Svarbi ir drabužių priežiūra. Cheminis valymas, kai jo reikia, apsauga nuo kandžių, drabužių taisymas ir batų padų atnaujinimas – visa tai prailgina mylimo daikto gyvenimą ir teikiamą džiaugsmą.
Tačiau svarbiausia – vadovautis emocijomis, o ne vien logika. „Raktas – pirkti tai, ką iš tikrųjų mylite, – sako A. Bornstein. – Ne tai, kas tiesiog „atitinka kriterijus“. Per didelis garderobo racionalizavimas dažnai baigiasi drabužiais, kuriuos, jūsų manymu, reikėtų turėti, o ne tais, kuriuos iš tiesų malonu vilkėti.
O jei po „binge“ ateina savotiškas pykinimas – nesijaudinkite. Jis retai trunka amžinai. Seni apsėdimai linkę sugrįžti – atrasti iš naujo ir vėl pamilti, kai kitas „naujas dalykas“ jau būna atitarnavęs savo laiką.
Šaltinio nuoroda: https://www.elle.com/uk/fashion/a69799100/do-you-ever-wear-the-same-thing-on-repeat-welcome-to-the-joy-of-binge-dressing/
