„Dabar jau nebesvarbu, kaip ji žuvo, kokios aplinkybės buvo. Ji tiesiog išskrido, ir viskas. O kaip ji išskrido, kokiu būdu tai įvyko, čia yra tik detalės. Ir aš iki šiol netikiu, kad ji nusižudė“, – prabėgus trylikai metų po dukters netekties atvirai LNK laidoje „Bus visko“ prabilo garsus architektas ir grupės „Antis“ įkūrėjas Algirdas Kaušpėdas.
Puikiai visiems pažįstamas vyras visada noriai kalba apie savo profesiją bei dalijasi linksmomis istorijomis apie grupės „Antis“ laikus. Dažnai neslepia ir savo asmeninio gyvenimo detalių su žmona Vilija.
Vis dėlto turėjo prabėgti daugybę metų tam, kad jis atsigręžtų atgal ir leistųsi skaudžiais prisiminimų vingiais: „Kas yra labai svarbu, kad aš atleidau Algei. Žinoma, kaip ji taip galėjo pasielgti? Mano pumpuras, mano ateitis, mano pasididžiavimas! Kaip? Dėl ko? Visiška nesąmonė. Tas pyktis yra labai ardantis. Nepaprastai. Ir žlugdantis save ir viską aplinkui. Kaip nuodas, bet reikia tą nugalėti“, – jautriai ir atsargiai rinkdamas žodžius kalba jis.
Prasidėjus karantinui Algirdas Kaušpėdas nusprendė įprasminti savo dukters netektį bei savo jausmus ir išgyvenimus sudėti į knygą – parašė romaną skirtą abiem dukros Anapilin iškeliavusiai Algei bei vyresnėlei Marijai. Šį fikcinį romaną Algirdas Kaušpėdas rašė net penkerius metus. Kaip pats pasakoja darbas vyko diena po dienos ir tapo geriausia terapija išgyventi netektį: „Buvo sunku. Kartais rašydamas apsiverkdavau.“
