„Lietuvoje žmonės vis dar nevertina orios gyvenimo pabaigos. Pasitaiko nemažai atvejų, kai artimieji ligonį iš saugios namų aplinkos atitempia į ligoninės skubios pagalbos skyrių tam, kad jis čia numirtų. Tai prasilenkia su žmogiškumu ir orumu“, – sakė vienas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus vadovų, gydytojas Andrius Černauskas.
Apie tai prabilęs jo kolega buvo negailestingai užsipultas socialinių tinklų komentatorių, tačiau A. Černauskas įsitikinęs, kad tokiu elgesiu pačiam ligoniui padarome didžiulė žala. Ne vienoje Europos ir JAV ligoninėje stažavęsis medikas įsitikinęs, kad artėjant neišvengiamai pabaigai, geriau sužinoti realią situaciją ir nebekankinti žmogaus perteklinėmis procedūromis, o pabūti šalia saugioje aplinkoje, atsisveikinti, palaikyti už rankos.
Skubios pagalbos skyriuje jau dešimtmetį dirbantis gydytojas su ligonių mirtimis susiduria kone kasdien. Prie jų neįmanoma įprasti, tačiau medikas turi išmokti tvarkytis su užplūstančiomis emocijomis, nes laukia kiti pacientai, kuriems galės padėti tik sukaupęs visą dėmesį.
„Pradžioje būna sunku – išgyveni tikrai ilgai ir komplikuotai, galvoji aš ką tik už sienos bandžiau žmogui gyvybę išgelbėti, o jūs man dabar skundžiatės dėl nulaužto nago ar ant odos atsiradusio mėlyno taškelio! Ilgai su tokiomis nuotaikomis nepadirbsi, todėl susiimi ir mėgini daryti tai, ką sugebi geriausio“, – pasakojo gydytojas.
Per pirmuosius darbo metus sukauptas istorijas į knygą suguldęs Andrius prisipažino, kad vienas dažniausiai jo girdimų klausimų – ar tikrai ligoninės gyvenimas panašus į populiariuose televizijų medicininius serialus?
„Ir mūsų ligoninėje, ir kituose skubios pagalbos skyriuose vyksta dalykai, iš kurių ir gimsta tokie scenarijai, tad papasakoti tikrai yra ką“, – sakė bestselerio „Pragaro ambulatorija“ autorius.
Visas Andriaus pasakojimas buvo rodomas šeštadienį, 17.30 val., LNK laidoje „Bus visko.
