Veterinaro Pauliaus Morkūno svajonė apie gyvūnų gyvenimo trukmę pildosi 

Autorius
Pranešimas žiniasklaidai
Nuotrauka
Asmeninis albumas

Vienas žinomiausių Lietuvos veterinarų Paulius Morkūnas, savo klinikoje diegiantis pažangiausias medicinos technologijas, tiki, kad jo troškimas, kad augintiniai gyventų kuo ilgiau, jau yra realus.

 „Tikiuosi, kad netrukus ateis laikas, kai mylimi augintiniai, išlaikydami gerą gyvenimo kokybę, mūsų šeimų nariais bus bent 20 metų. Tai bet kada gali tapti realybe, nes ir  gyvūnų gerovei padėti galinti įranga, ir preparatai jau išrasti“, – pastebi pašnekovas.

Kad tai įmanoma, įrodo ir asmeninė P. Morkūno patirtis – jo katinas Murkis, turėjęs inkstų nepakankamumą, išgyveno 19 metų. Gyvūnas šeimininkus paliko ne dėl ligos komplikacijų, o patekęs į tragišką įvykį.

„Tinkamai parinkto maisto ir medikamentų pagalba jis mus džiugino ir, manau, būtų dar džiuginęs ne vienus metus. Deja“, – sako pašnekovas.

Vienas žinomiausių Lietuvoje veterinarų užsibrėžė ambicingus planus – daryti viską, kad populiarėtų ankstyvoji augintinių ligų diagnostika ir kuo mažiau jų šeimininkai netektų dėl sunkių onkologinių susirgimų.

„Gyvūnai yra pilnateisiai mūsų šeimų nariai. Su jais kalbamės, tariamės, baramės, draugaujame. Dėl augintinių ligos išgyvenama lygiai taip pat, kaip susirgus artimam žmogui. Todėl mes, veterinarijos gydytojai, norime jiems suteikti visa, kas geriausio išrasta pasaulyje“, – patikina P. Morkūnas.

Būtent todėl „RuminaVet“ veterinarijos klinikoje ir onkologijos centre ką tik pradėtas naudoti ankstyvai gyvūnų susirgimų diagnostikai itin svarbus kompiuterinis tomografas. P. Morkūno teigimu, šioje srityje minėtas įrenginys yra nepamainomas mokslo išradimas.

Jis primena, jog septynių metų šunelis yra tarsi vidutinio amžiaus žmogus. Būtent nuo šio laiko augintinį pas veterinarus profilaktiniam patikrinimui reikėtų atvesti du kartus per metus.

Reklama

Tai, kad gyvūnui kažkas negerai, išduoda pakitę jo įpročiai. Tiesa, šeimininkams, kurie savo mylimukus mato tik rytais ir vakarais, pastebėti padažnėjusį norą vandens ar kitus susirgimų simptomus yra nepaprasta. Kita situacija buvo per pandemiją, kai veterinarijos klinikas užplūdo būriai sunerimusių šeimininkų – nuolat su augintiniais buvę žmonės išsyk atkreipdavo dėmesį į nestandartinį katės ar šuns elgesį. P. Morkūnas rekomenduoja nepamiršti pandemijos laikotarpiu išmokto rūpesčio gyvūnų sveikata ir, net grįžus į įprastą ritmą, reguliariai rūpintis jų gerove.

Statistika byloja, jog dažniausias vyresnių nei dviejų metų amžiaus šunelių susirgimas yra vėžys. Tai jau nustatoma net kas antram vyresniam nei dešimties metų augintiniui. Būtent diagnostika, anot P. Morkūno, gali šią situaciją pakeisti. Ji naudinga ir sprendžiant, ar būtina atlikti gyvūnui operaciją. Be to, procedūra yra neskausminga ir suteikianti galimybę turėti daugiau laiko norint parengti efektyviausią gydymo planą.

„Iki šiol išsamiau įvertinti gyvūnų sveikatos būklės neatlikus pjūvio, neturėjome galimybės. Dabar mūsų onkologijos centre yra visa svarbiausia įranga – kompiuterinis tomografas, echoskopas, rentgenas. Ką kada atlikti, sprendžiame pamatę pacientą. Juk įvertinti jo tikrąją būklę vien kraujo tyrimo nepakanka, o paklausti, ką skauda, nėra galimybės“, – sako P. Morkūnas.

Daugelį metų, pasak pašnekovo, apie tai, kad naminius numylėtinius kankina sudėtingi susirgimai, nebuvo garsiai kalbama.

P.Morkūno klinikoje jau kurį laiką veikia laboratorija, skirta išsamiems augintinių būklės tyrimams. Ir, jei Lietuvos specialistams kyla papildomų klausimų ar norima išgirsti kolegų nuomonę, dėl gyvūno susirgimo patikslinimo papildomi tyrimai atliekami Vokietijoje esančioje laboratorijoje. Įstaigoje taip pat įdiegta revoliucinė navikų šalinimo procedūra, vadinama elektrochemoterapija (EKT).

„Šią kelionę pradėjau prieš beveik 15 metų Kaune atidarydamas pirmąją savo veterinarijos kliniką“, – pasakoja pašnekovas.

Jis gyvūnais domėjosi nuo mažumės. Dar būdamas 5-6 metų amžiaus, pradėjo į namus neštis kiekvieną sužeistą ar silpniau atrodantį padarėlį.

„Nuo pat pradžių jaučiau stiprų norą jiems padėti. Vėliau, jau susimąsčius apie tolesnį gyvenimą ir karjerą, abejonių  dėl specialybės nekilo, todėl nusprendžiau pasukti į veterinariją, kuo dabar nuoširdžiai džiaugiuosi. Šeima mane pasirinktame kelyje taip pat labai palaikė“, – sako P. Morkūnas.

Išskleisti
x