Stilistė Viltė Kinderevičiūtė – viena iš tų kūrėjų, kurių darbas scenoje ne tik matomas, bet ir jaučiamas. Jos sukurti įvaizdžiai ne tik atspindi atlikėjos viziją, bet ir padeda ją išgryninti, sustiprinti.
Šį sezoną ji prisidėjo prie Jessica Shy koncertų – nuo švelnios romantikos iki ryškios dramos, kiekviena kostiumo detalė buvo kruopščiai apgalvota.
Kviečiame pažvelgti į šio proceso užkulisius – kaip gimsta sceniniai sprendimai, kokie įkvėpimai juos lemia ir ką reiškia kurti vizualinį pasaulį, kuris įsimena ilgam.
Kaip užsimezgė jūsų kūrybinis ryšys su Jessica Shy? Ar prisimenate pirmą kartą, kai pradėjote kalbėti apie stilių?
Pats pirmasis mūsų bendras projektas buvo muzikinio klipo filmavimas 2022 metais. Deja, jis taip ir neišvydo dienos šviesos – užtat užsimezgė draugystė. Tai buvo pirmasis projektas ne tik su manimi, bet ir su dabar jau nuolatine plaukų stiliste Kate (Kotryna Bosikyte). Šiai situacijai labai tinka posakis – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
Kokią nuotaiką norėjote perteikti per jos koncertinius įvaizdžius šį sezoną? Ar buvo tam tikra emocija, kurią siekėte sustiprinti per drabužius?
Man atrodo, šie koncertai turėjo aiškiausią koncepciją ir režisūrą. Kadangi apie raudonos ir baltos spalvų sceną sužinojome gana anksti, spalvų paletė buvo aiški – tai tapo labai svarbiu atspirties tašku visame kūrybos procese. Pradžioje Jess pasirodė dėžutėje, todėl norėjosi ją pateikti lėliškai, bet kartu išlaikant jos braižą ir neperžengiant saldumo ribos.
Antroji dalis – mūšis. Čia Jess pasirodė stipri, kovinga – tai ryškus kontrastas su „lėlės“ įvaizdžiu. Šarvų idėja kilo visai netikėtai, nes pagal pirminį planą Jess turėjo atrodyti visai kitaip. Labai džiaugiuosi, kad taip „susivibravo“ – manau, galiausiai viskas labai gražiai susijungė.
Trečioji dalis, kaip dažniausiai būna, – šventės, džiaugsmo, euforijos kupina dalis, kuriai reikėjo pačių patogiausių kostiumų. Šioje dalyje tiek Jess, tiek šokėjai atidavė visą save.
Kas labiausiai įkvėpė šiam projektui – ar tai buvo muzika, Jessicos asmenybė, ar galbūt kas nors netikėto?
Bendru atžvilgiu, šis koncertas man atrodė kaip Džesikos sukurtas pasakiškas pasaulis, kuriame kiekviena dalis buvo unikali ir perteikė vis kitą emociją.
Įkvėpimo šaltinis buvo viskas, ką buvome sukūrusios anksčiau – Džesikos kūryba, jos asmenybė ir, žinoma, labai padėjo Pijaus Vėberio režisūriniai sprendimai.
Kaip apibūdintumėte Jessicos stilių keliais žodžiais?
Ji turi stiprų charakterį, stiliaus pojūtį, arba kaip aš sakau – „savo temą“. Todėl bandau adaptuoti cirko ir pasakos temą būtent jai – taip, kad vis tiek išliktų tas unikalus Džesikos braižas.
Kaip vyko kūrybinis procesas: daugiau planavimo ar improvizacijos?
Tokio dydžio projektuose improvizacijai vietos lieka tik kuriant kostiumus. Ir net tuomet reikia atsižvelgti į daug dalykų: kas vyksta scenoje, kokie techniniai apribojimai, kiek turime laiko persirengimams ir t. t. Visa kita – sustyguota nuo A iki Z. Aš turiu tikslią mintį, kokios bus apšvietimo spalvos, kokios vizualizacijos, kada galima perrengti šokėjus ir pačią Džesiką.
Iš šono galbūt taip neatrodo, bet iš tiesų apgalvota yra kiekviena mažiausia smulkmena.
Ko palinkėtumėte jauniems kūrėjams ar stilistams, kurie svajoja dirbti mados ir muzikos sankirtoje?
Jei kažko norite – imkite ir darykite. Niekas neateis ir nepadės visko ant lėkštutės. O šiaip – sėkmės!
