Teisininko sėkmė nebūtinai matuojama griežtu ir drąsiu tonu, spaudimu ar gebėjimu garsiai įrodyti savo tiesą. Dažniausiai stipriausi advokatai – tie, kurie kelia ne balsą, o pasitikėjimą.
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Egidijus Kieras – vienas jų. Empatiškas, korektiškas, kantrus ir tikslus – jis rodo, kad profesionalumas neturi būti stumiamas jėga, kad sprendimai gali rastis iš vidinės tvirtybės, o pagarba žmogui yra ne silpnybė, o stiprybė. Kolegos jį vadina žmogumi, kuris bylose ieško ne tik teisinių niuansų, bet ir žmogiškos išeities.
Advokatų pasaulyje viešojoje erdvėje dažniausiai matome pergales: laimėtos bylos, sėkmingai užbaigti milijoniniai sandoriai, didžiausi įmonių susijungimai. Tai tarsi šio darbo vizitinė kortelė. Tačiau retas kuris teisininkas drįsta kalbėti apie tai, kas lieka po paviršiumi – apie netikėtus, kartais skaudžius pralaimėjimus, kurie ne mažiau nei pergalės augina profesiškai.
E. Kieras šios temos nebijo. Priešingai – jis atvirai pripažįsta, kad būtent tokios situacijos išmoko daugiausia.
Darbe – sprendimų ieškotojas, o namuose – visai neseniai tapęs tėčiu. Pokalbis su Egidijumi – apie tai, kodėl verta mylėti teisę, ką reiškia empatija profesijoje, taip pat apie bylas, kurios keičia ne tik kliento, bet ir advokato gyvenimą.
Jūsų kolegos, ypač klientai, sako, kad bylose ir ginčuose keliate ne balsą, o pasitikėjimą. Kaip manote, ar šis požiūris yra jūsų asmeninė prigimtis, ar tai – sąmoningas pasirinkimas teisininko darbe?
Manau, kiekvienas pasirenka, koks nori būti tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir darbe. Mano darbo kultūra susiformavo pamažu ir tam įtakos turėjo sutikti įvairūs kolegos. Teko stebėti ir šaukiančius teisme, lendančius į asmeniškumus, ir taktiškus profesionalus. Tačiau dar būdamas padėjėju teisme sutikau advokatą, kurio darbo etika man padarė didelį įspūdį.
Tuomet supratau, kad šiame darbe labai svarbu retorika, ramus ir įtikinantis balso tonas bei priėjimas prie problemos sprendimo. Dirbdamas šį darbą kiekvieną dieną privalai ką nors įtikinti: teisme teisėją, derybose oponentą, galiausiai turi patarti klientui ir pelnyti jo pasitikėjimą. Geras advokatas turi ne tik kelti pasitikėjimą, bet ir išlikti taktiškas – būtent tuo vadovaujuosi kasdienėje veikloje.
Ką jums reiškia būti profesionaliam šiame darbe? Ar galima būti stipriu advokatu ir kartu išlikti švelniu, empatišku žmogumi?
Profesionalumas advokato darbe reiškia ne tik teisinių žinių turėjimą, bet ir aukštą profesinės etikos, atsakomybės, bendravimo ir paslaugų kokybės standartų laikymąsi. Manau, kad advokatas neturi būti griežtas ir šaltas. Reikia suprasti, kad žmogui dažniausiai advokato reikia tuomet, kai ištinka bėda.
Švelnumas ir empatija – tai ne silpnumo požymiai, tai gebėjimas įsigilinti į problemą ir rasti būdą, kaip jam padėti. Tad labai vertinu paprastumą bendraudamas su žmonėmis, nesvarbu, ar tai teisėjas, ar klientas, visi esame žmonės ir visi suprantame vieną kalbą.
Dažniausiai girdime apie laimėtas bylas, tačiau jūs nesibaiminate kalbėti ir apie pralaimėjimus. Ar galite prisiminti vieną, kuri jus labiausiai pakeitė?
Tikrai taip – apie pergales kalbėti lengviau, bet būtent pralaimėjimai formuoja mus kaip profesionalus. Prisimenu bylą, kurioje klientas kreipėsi į mane neturėdamas jokių įrodymų, tik savo pasakojimą. Byla truko labai ilgai, nes jau proceso metu teko rinkti įrodymus, kviesti liudytojus. Teigiamą sprendimą priėmė tiek pirma, tiek antra instancija, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas abu sprendimus panaikino ir ieškinį atmetė.
Teismas pasirinko vertinimą, kuris, mano akimis, buvo prieštaringas. Kaip tada jaučiausi? Skaudu, nes tiki rezultatu, dedi daug pastangų. Nepaisant rezultato, su šiuo kliento dirbame toliau.
Ruošdamasis bylų strategijai, liudytojų apklausai ar baigiamajai kalbai, siekiu viską atlikti maksimaliai – galutinio teismo sprendimo juk negaliu kontroliuoti. Todėl sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. O sėkmė – nebūtinai laimėta byla; tai gali būti patenkintas klientas.
Minėta byla man padėjo suprasti, kad mūsų darbas – ne tik „laimėti“, bet ir būti šalia, kai klientui sunku, paaiškinti, kai sprendimas neteisingas, ir padėti ieškoti kito kelio, kai durys užsidaro. Tą bylą prisimenu dažnai. Ir nors užplūsta vidinis neteisybės jausmas, ji mane išmokė ne tik daugiau klausytis, bet ir nepainioti pergalės su savo kaip profesionalo verte. Kartais tavo tikroji vertė atsiskleidžia ne tada, kai laimi, o tada, kai nepasiduodi ir dedi visas įmanomas pastangas.
Ar teisininkas turi teisę jausti? O gal emocijos trukdo?
Savaime pačios emocijos netrukdo – trukdo negebėjimas su jomis susitvarkyti. Teisininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą jausti, nes kitaip jis virsta teisės mašina.
Emocijos – tai ne trukdis, jei sugebi jas priimti, išgyventi, bet negali jomis vadovautis. Manau, kad teisingumas be jausmo praranda prasmę. Būtent jausmas leidžia suprasti, ką iš tiesų reiškia žodis „teisė“ žmogui, kuris pateko į bėdą.
Jau daug metų esate AVOCAD komandos dalis. Kokia ši bendruomenė jums iš vidaus? Ir ką jums reiškia augti kartu su kontora, kuri turi stiprų savo stilių?
Teisininko kasdienybėje streso netrūksta – teismuose, derybose, apklausose ir t. t. Tačiau mūsų komandoje viena iš pagrindinių vertybių – mažinti streso šaltinius biuro aplinkoje. Žmogiškumas ir į darbuotoją orientuota darbo kultūra leidžia susitelkti ten, kur svarbiausia – teikti kokybiškas paslaugas klientams. Tad darbas šioje komandoje yra artimas ir draugiškas, bet kartu labai profesionalus.
Kai nusivelkate advokato kostiumą – kaip atrodo jūsų laisvalaikis? Ką veikiate, kai nereikia atstovauti, ginti ar įrodinėti?
Išties ir darbe gana retai vilkiu kostiumą. Man labiau patinka laisvesnis, ne toks klasikinis stilius.
Mano laisvalaikis dažniausiai kupinas judesio ir sporto. Važinėju motociklu – man tai ne tik transporto priemonė, bet ir būdas atsijungti nuo visko, pabėgti nuo triukšmo ir žmonių. Dviračio minimas – gera kardiotreniruotė, galiu pasimėgauti miestu arba gamta iš visai kito rakurso. Sporto salė – disciplina, padelio aikštelė – azartas. Visi šie hobiai padeda išlaikyti balansą: tarp įtampos ir atsipalaidavimo, tarp analizės ir veiksmų. Ir, tiesą sakant, būtent tada, kai nedirbu, kyla daug šviežių minčių ir problemų sprendimų.
Net ir verslo bylose, kur viskas atrodo struktūruota, slypi labai jautrių momentų. Ar dažnai susiduriate su tuo, kad žmogaus istorija svarbesnė už skaičius?
Niekada skaičiai nebuvo ir nebus esmė – visuomet už jų stovi žmonės. Žinau pavyzdį, kai byla laimima, bet žmogus lieka nepatenkintas. Kodėl? Todėl, kad advokatas turi suprasti tikrąjį kliento lūkestį, jo norus ir siekius. Dažnai patys žmonės nesupranta, ko iš tiesų nori, dažnai juos valdo emocijos ar pyktis. Jei negali suprasti tikrojo žmogaus siekio, negalėsi jam tikrai padėti. Tai – neišvengiama tiesa.
Ir galiausiai – ar prisimenate akimirką, kai supratote, kad esate savo vietoje? Kas tai buvo – pergalė, padėka, galbūt net tyla po sudėtingo proceso?
Niekada nesu sudvejojęs dėl savo sprendimo būti advokatu. Kai išlaikiau advokato egzaminą, netikėtai sulaukiau žinutės iš buvusios klasės draugės – ji atsiuntė penktos klasės sąsiuvinio ištrauką, kurioje buvau parašęs: „Noriu būti advokatu.“ Tuomet tik šyptelėjau, bet kartu pajutau – tai nebuvo atsitiktinumas, o kryptis, kuria nuosekliai ėjau nuo vaikystės.
Tačiau šį jausmą man primena ne tik senas įrašas, bet ir kiekviena diena, ypač tada, kai matau kliento pasitikėjimą, girdžiu nuoširdų „ačiū“ po nelengvos bylos ar jaučiu kolegų pagarbą. Tokios akimirkos – tylios, bet labai stiprios – dar kartą patvirtina, kad esu ten, kur turiu būti.
Kokie būtų trys esminiai patarimai tiek klientams, tiek advokatams, kad bendradarbiavimas būtų sėkmingas?
Visų pirma, klientams patarčiau būti kuo atviresniems. Kartais žmonės linkę slėpti dalį informacijos, nes ji atrodo nereikšminga ar nepatogi, tačiau būtent smulkmenos dažnai lemia bylos eigą. Antra – pasitikėti procesu. Teisė reikalauja laiko, kantrybės ir nuoseklumo, o skubant galima padaryti klaidų. Trečia – kalbėtis. Nebijoti klausti, diskutuoti, pasitikslinti – advokato darbas yra ne tik atstovauti, bet ir paaiškinti.
Advokatams, manau, svarbiausia trys dalykai: klausytis, aiškiai komunikuoti ir gerbti žmogų. Teisinis profesionalumas nėra tik kodeksų išmanymas – tai gebėjimas suprasti, kas slypi už kliento istorijos, ir atrasti geriausią sprendimą konkrečiai situacijai. Galų gale, sėkmė bylose dažniausiai gimsta iš pasitikėjimo tarp kliento ir advokato, o šis pasitikėjimas kuriamas abipusiu atvirumu ir pagarba.
