„Max Mara“ pristatė naujausią, kitų metų pavasariui ir vasarai skirtą kolekciją.
Preciziškas lietpaltis, puoštas sudėtingai sulankstyta pečių karūna, primenančia auksu padabintus lapus arba pasakiško paukščio plunksną. Griežto pieštuko formos sijono klubų liniją išryškina skaidri klostė – tarsi įspūdingo vandens padaro regalija. O organzos sijonas, pasiūtas iš šimtų iškarpytų ir sulankstytų detalių primena egzotiško šilžiedo vainiklapius.
Spalvos – vos juntamos, lengvos, tokios, kokias mėgo Rokoko karalienė, skelbiama prekės ženklo pranešime žiniasklaidai.
Šioje kolekcijoje juntamas švelnus nežemiškumo dvelksmas. Juodi elastingi diržai, pakinktus primenančios juostos, rankinės ir batai atskleidžia racionalų pagrindą – tokį pat aštrų, kaip ir pačios Madame de Pompadour sąmojis. Nepriekaištingai pasiūti švarkai ir kelnės tvirtai įtvirtina kolekciją dabartyje.
„Vertinti eleganciją, saldžius jausmus ir fantaziją labiau nei moralę ar tiesą, nepaisyti dorybių ir konvencijų, o branginti tik tai, kas teikia malonumą šią akimirką“, taip autorius Novala Takemoto apibūdina rokoko, teigdamas, kad šio stiliaus pagrindą palaiko „aukščiausias individualizmas“. Rokoko, anot jo, „įkūnija pankroko ir anarchizmo dvasią labiau nei bet kuri filosofija“.
Madame de Pompadour neabejotinai nusipelno vietos „Max Mara“ iškilių moterų panteone. Nebūdama aukšto gimimo aristokratė, savo įtaką ir galią įgijo vien savo pastangomis. Ji rėmė tokius menininkus, kaip Watteau ir Boucher, niekino „banalius ar paprastus“ daiktus ir įkūrė garsųjį Sèvres porceliano fabriką.
Nuolatinė salonų lankytoja dalyvavo filosofinėse diskusijose su Voltaire’u ir Montesquieu, buvo talentinga aktorė, vaidinusi ir organizavusi Rousseau, Molière’o bei Racine’o pjeses ir spektaklius. Ji taip pat aktyviai rėmė prieštaringai vertinamą Diderot „Enciklopediją“, kurios tikslas buvo skatinti šviesesnę, dorovingesnę ir laimingesnę visuomenę.
Rokoko pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio rocaille, kuris reiškia kriauklėmis dekoruotą akmenų ornamentą. Jis įkvėpimo semiasi iš gamtos, pabrėždamas asimetriją. XVIII a. susižavėjimas cabinet des curiosités tradicija įkvepia raštus, vaizduojančius įvairias sausumos, vandens ir oro gyvybės formas, subtiliai nutapytas ant sluoksniuotos, lengvos organzos.
