Verslininkė, įmonės „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova, jau ne vienus metus mecenuoja įvairias meno iniciatyvas ir tame įžvelgia didžiulę prasmę. Juk šalyje, kurioje tautiniu pasididžiavimu vis dar laikomas krepšinis, taip pat kuria daugybė talentingų menininkų, prestižiniuose renginiuose skinančių aukščiausius apdovanojimus.
Vilniaus mados savaitės metu Lukiškių kalėjime 2.0 teigėte, kad, palyginti su kitomis didžiosiomis valstybėmis, kultūrai Lietuvoje skiriama nepakankamai dėmesio – kur kas daugiau jo atitenka sportui. Ar šios situacijos priežastis slypi valdžios institucijų darbe, ar ją lemia ir tarp lietuvių neretai vyraujantis atmestinas požiūris į kultūrą?
Iš tiesų, matau kelias priežastis, kodėl kultūrinė veikla Lietuvoje nepakankamai finansuojama. Viena vertus, stinga nuoseklios valstybės kultūros politikos ir didesnių finansavimo resursų. Kita vertus, verslo sektorius tradiciškai labiau linkęs remti sportą nei meną. Užsienyje meno rėmimas versle yra savaime suprantamas dalykas – tai „must have“, o ne svarstytina galimybė, tačiau Lietuvoje ši rėmimo kultūra dar tik formuojasi. Tad problema kyla ir dėl institucijų dėmesio stokos, ir dėl visuomenės įpročių – istorinio precedento investuoti į meną trūkumo.
Nepaisant to, tikiu, kad situaciją galima keisti. Valdžios institucijos galėtų rasti įrankių, kurie aktyviau skatintų verslą remti kultūrą ir ne tik mokestinėmis lengvatomis.
Taip pat labai svarbu garsiai kalbėti apie sėkmingus kultūros projektus ir jų naudą. Pavyzdžiui, kai opera-performansas „Saulė ir jūra“ laimėjo „Auksinį liūtą“ Venecijos bienalėje, daugelis patyrėme ne mažesnį dopamino antplūdį ir pasididžiavimą nei sporto pergalių akimirkomis. Tokios istorijos įkvepia, tai svariai prisideda prie Lietuvos įvaizdžio formavimo užsienyje.
Kodėl verslui svarbu remti kultūrą?
Kultūros rėmimas stiprina santykį su visuomene, padeda formuoti emocinį ryšį tarp verslo ir žmonių. Investuodamas į kultūrą, verslas ne tik parodo savo atsakomybę bendruomenės atžvilgiu, bet ir kuria patikimo, socialiai atsakingo verslo įvaizdį. Ir tai įkvepia pačius darbuotojus, didina jų lojalumą, kelia pasididžiavimą organizacija. Kitais žodžiais tariant, kai verslas mecenuoja kultūrą, jis investuoja į savo reputaciją ir įvaizdį, kuria ryšį su bendruomene, kelia darbuotojų motyvaciją.
Kultūra turi didelę įtaką tam, kokioje visuomenėje gyvename. Apsisprendimas investuoti į kultūrą – tai ne tik socialinės atsakomybės strategija, šios investicijos grąža yra ilgalaikė ir būtina.
Devynerius metus rengėte konkursinių parodų ciklą „JCDecaux“ premija“. Ar jis menininkams atvėrė daug durų?
Nors šiemet su šiuo projektu padarėme pauzę, bėgant metams, jaunųjų menininkų susidomėjimas „JCDecaux“ premija“ akivaizdžiai augo. Nuo pat pradžių sulaukdavome gausybės paraiškų – po pandemijos net šoktelėjo iki šimto. Tai rodo, kad jauni kūrėjai noriai dalyvauja, matydami tame prasmę ir naudą. Tiesa, iš pradžių kai kurie verslo atstovai į šiuolaikinį meną žiūrėjo su humoru ar skepticizmu, tačiau nuoseklus projekto tęstinumas davė rezultatų – publikos ir rėmėjų ratas augo, o verslo požiūris keitėsi.
Svarbiausia, kad „JCDecaux“ premija“ iš tiesų tapo puikia starto aikštele pradedantiems kūrėjams, suteikė jiems erdvę ir matomumą, kurio pradžioje labai reikia. Per šį laikotarpį ne vienas laureatas ar dalyvis toliau sėkmingai tęsė karjerą ir šiandien jų vardai girdimi jau ir tarptautiniame meno lauke. Man įdomu sekti, kaip klostosi menininkų karjera po dalyvavimo šiame projekte.
Mada – taip pat neatsiejama kultūros dalis. Kodėl, jūsų manymu, svarbu remti tokius renginius kaip tarptautinė Vilniaus mados savaitė? Ir kodėl jums tai svarbu asmeniškai?
Mada iš tiesų yra kultūros dalis, todėl tokie renginiai kaip Vilniaus mados savaitė praturtina kultūrinį gyvenimą. Be to, tai gera platforma vietiniams kūrėjams ir talentams – dizaineriams, stilistams – pristatyti savo darbus plačiajai publikai. Mados savaitės programa apima ne tik madų šou, bet ir kultūrines diskusijas bei kitas iniciatyvas. Tai reiškia, kad tokie renginiai sujungia įvairias kūrybos sritis, skatina tarpdiscipliniškumą ir dialogą tarp mados, meno, muzikos.
Asmeniškai man dalyvavimas šiame projekte buvo svarbus, nes mano pačios veikla visada sukasi apie kultūros rėmimą ir kūrybiškumą. Esu įsitikinusi, kad menas, kūryba įvairiomis formomis, taip pat ir mada, ugdo visuomenę, plečia akiratį. Stebėdama mados renginius, matau, kaip idėjos, tendencijos gimsta iš kultūrinio konteksto.
Jūs – reklamos specialistė. Kokia, jūsų nuomone, yra sėkmingos reklamos formulė? Ir kaip siūlytumėte menininkams „reklamuoti“ save?
Sėkmingos reklamos formulė, mano manymu, susideda iš kelių esminių ingredientų. Visų pirma – žinutės aiškumas. Lauko reklamoje turime vos kelias sekundes patraukti praeivio dėmesį, todėl vizualas ir tekstas turi būti suprantami iš karto.
Antra – kūrybiškumas ir netikėtumo efektas. Žmonės jau pavargo nuo vienodų, nuobodžių reklamų, norint užkariauti vartotojų širdis, nebepakanka parodyti dar vieną gražų paveikslėlį. Reikia sudominti, nustebinti, suteikti jiems naują patirtį. Kuo labiau reklama įtraukia, tuo didesnį emocinį ryšį ji sukuria.
Trečias komponentas – atpažįstamumas ir emocija. Reklama turi kalbėti tai auditorijai suprantamu tonu, atliepti jų vertybes arba problemas, kad sukeltų emociją ir skatintų veiksmą.
Kalbant apie menininkų savireklamą, tai tema, kuri man ypač rūpi. Dažnai pastebiu, kad menininkams trūksta įgūdžių „parduoti“ save ar savo kūrybą. Tai suprantama: jų pašaukimas – kurti meną, o ne rinkodaros strategijas. Vis dėlto šiandien kūrėjams svarbu mokėti pristatyti savo darbus.
Pirmiausia, menininkams siūlyčiau nebijoti viešumo ir aktyviai naudotis prieinamais kanalais. Socialiniai tinklai – puikus įrankis parodyti savo kūrybą plačiajai auditorijai, užmegzti ryšį su gerbėjais. Taip pat verta dalyvauti parodose, konkursuose – tai ne tik didina matomumą, bet ir prideda svorio jų kūrybinei biografijai.
Tyrimai rodo, kad lauko reklama dažnai veiksmingiau skatina žiūrovus imtis veiksmų nei reklama kituose kanaluose. Kokios lauko reklamų dizaino subtilybės tikrai veikia?
Lauko reklamos efektyvumas – jos gebėjimas greitai patraukti dėmesį ir pasiekti žmones jiems esant realioje aplinkoje. Kalbant apie dizaino subtilybes, galioja keli principai. Veiksmingiausios lauko reklamos paprastai turi vieną dominuojantį vaizdinį elementą ir labai trumpą, įsimenantį tekstą. Viskas turi būti suprantama akimirksniu. Kontrastingos spalvos,stambus šriftas, aiškus kompozicijos centras – tai dizaino elementai, užtikrinantys, kad reklama bus pastebėta net ir žmogui judant.
Kaip pakomentuotumėte reklamos kultūrą Lietuvoje? Kuo išsiskiriame ir kur dar būtų galima pasitempti?
Lietuvos reklamos kultūra per pastaruosius dešimtmečius smarkiai paaugo, ir kai kuriais atžvilgiais galime pagrįstai didžiuotis. Nors esame palyginti nedidelė rinka, turime daug talentingų kūrėjų, gebančių įgyvendinti aukščiausio lygio projektus. Tai įrodo ir tarptautiniai įvertinimai bei apdovanojimai.
Aktyviai domitės menu, vaikščiojote į meno istorijos paskaitas. Kokių kultūros renginių stengiatės nepraleisti ir kur rekomenduotumėte apsilankyti?
Stengiuosi nepraleisti svarbiausių meno renginių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvoje kasmet būnu šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ – man tai puiki proga vienoje vietoje pamatyti daugybę galerijų ir menininkų. Ne kartą esu ten atradusi jaudinančių kūrinių ir net papildžiusi savo kolekciją. Žinoma, nepraleidžiu svarbių Nacionalinės dailės galerijos, Šiuolaikinio meno centro, MO muziejaus parodų – šios institucijos rengia aukšto lygio ekspozicijas.
Užsienyje turiu keletą laukiamų renginių. Pirmasis – tai Venecijos meno bienalė. Stengiuosi nuvykti į kiekvieną bienalę, vykstančią kas dvejus metus. Venecijos bienalė – tarsi meno pasaulio olimpiada, kur galima pamatyti, kuo gyvena visas pasaulis, kokios idėjos ir temos rezonuoja.
Kiti – tarptautinės meno mugės Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje ir kitur. Tokiose mugėse per kelias dienas „paragauji“ skirtingų šalių meno, pamatai platesnį kontekstą – tai irgi praplečia akiratį. Rekomenduočiau meno entuziastams nuvykti ir į „Art Basel“ arba „Frieze“ muges, jei tik yra galimybė – tai aukščiausio lygio renginiai, kur galima patirti pasaulinį meno rinkos pulsą.
Taip pat patariu visur, kur keliaujate, užeiti į vietos meno galerijas ir muziejus. Kiekviename mieste galerijos parodo ne tik vietos menininkus, bet ir leidžia suprasti šalies kultūrinį klimatą.
Sakoma, kad menininkai turi ypatingą būsimų įvykių nuojautą. Ką šiuo metu pastebite jų darbuose?
Sutinku, kad menininkai neretai išreiškia tai, kas tvyro ore dar prieš tai išryškėjant visuomenėje. Jų kūryboje dabar matau atsispindint kelias ryškias temas. Viena jų – besikeičiančios vertybės ir žmogaus būsenos neužtikrintumo akivaizdoje. Pastarieji metai, sukrėsti pandemijos, karo, klimato krizių, privertė permąstyti, kas gyvenime tikra ir svarbiausia.
