„Victoria’s Secret“ modelį ir verslininkę Sanne Vloet sveikas gyvenimo būdas lydėjo nuo vaikystės. Nors mados industrijoje iššūkių netrūko, dabar ji padeda tūkstančiams moterų atrasti sveikesnį santykį su savimi ir savo kūnu.
Pradėkime nuo paprasto klausimo. Kas pastaruoju metu tau teikia daugiausia džiaugsmo?
Atvirai, tai maži dalykai. Pastaruosius kelis mėnesius išgyvenau labai sudėtingą asmeninį laikotarpį ir tai stipriai pakeičia požiūrį. Pradedi vėl pastebėti mažus gyvenimo blyksnius. Laikas lauke, buvimas su mylimais žmonėmis, mėgstamo patiekalo gaminimas, savo verslo kūrimas.
Anksčiau leisdavau stresui daug labiau valdyti mano psichinę būseną, tačiau dabar mokausi atskirti stresą nuo savęs. Stresas gali egzistuoti netapdamas tavimi. Šis suvokimas man buvo labai stiprus.
Ar galėtum papasakoti, kur augai, ir ar yra koks nors vaikystės prisiminimas, susijęs su maistu, kuris tau ypač įstrigo?
Užaugau tarptautinėje aplinkoje. Gimiau Šveicarijoje, iki šešerių metų gyvenau Zimbabvėje, o vėliau persikėlėme į Nyderlandų kaimą. Turėjome didelį daržą, aplink buvo ūkiai, kartais iš kaimynų parsinešdavome šviežio pieno, tai atrodė visiškai įprasta.
Vienas ryškus prisiminimas yra tas, kad kiekvieną vasarą prieš išvykstant atostogų į Pietų Europą aš ir brolis turėdavome nuimti visą daržovių derlių, kad galėtume viską užšaldyti išvykimo laikui. Tuo metu mes to nekentėme, atrodė kaip didžiulė prievolė. Tačiau dabar žvelgiant atgal suprantu, kokia tai buvo dovana. Taip anksti išmokti ryšio su maistu ir turėti galimybę valgyti šviežius, ekologiškus produktus tiesiai iš daržo.
Mano meilė maisto gaminimui iš tiesų prasidėjo nuo kepimo. Kiekvieną dieną po mokyklos kepdavau pyragus, keksiukus, bananų duoną, braunius, tai teikė man labai daug džiaugsmo. Mano tėtis taip pat gamindavo brokolių ir kumpio kišą, kuris man buvo tikras komforto patiekalas. Jis tokiu ir išlieka, kai grįžtu namo.
Kai įžengei į modelio pasaulį, tavo santykis su sveikata pasikeitė?
Šimtu procentų pasikeitė. Iki modelio karjeros gerovė tiesiog natūraliai buvo mano gyvenimo dalis. Visur važinėjau dviračiu, užsiėmiau akrobatika ir sportu, valgiau namuose gamintą maistą. Apie tai per daug negalvojau.
Pradėjusi dirbti modeliu, likau viena ir turėjau viską išsiaiškinti pati. Sveika mityba tapo darbo dalimi, ypač tuo metu, kai nulinis dydis vis dar buvo industrijos standartas. Tuomet tapau daug sąmoningesnė sveikatos ir gerovės atžvilgiu. Pamenu galvojusi, kad niekada nevalgysiu nuobodaus maisto, todėl išmokau gaminti patiekalus, kurie būtų ir maistingi, ir skanūs, o ne tik kopūstų salotas su alyvuogių aliejumi.
Buvau labai disciplinuota ir žvelgiant atgal suprantu, kad tikrai perėjau per ribojančius etapus. Dvidešimtmečio viduryje treniravausi su beveik visais Niujorko garsenybių treneriais, tačiau laikui bėgant pradėjau suvokti, kad tikri ir ilgalaikiai rezultatai neatsiranda visiškai išsekus kūnui. Jie ateina per nuoseklumą, intenciją ir mokymąsi dirbti kartu su savo kūnu, o ne stumiant jį į kraštutinumus.
Kada pajutai norą savo atradimais dalintis su kitais?
„YouTube“ platformoje vien dėl smagumo pradėjau dalintis paprastais receptais, treniruotėmis ir kasdienėmis rutinomis. Reakcija buvo greita ir netikėta. Iš pradžių nesupratau, kiek daug moterų ieško tvarių gerovės sprendimų, kurie iš tiesų veiktų jų kūnams. Dalintis tuo, kas man buvo taip natūralu, atrodė labai prasminga.
Per pandemiją pradėjau reguliariai transliuoti treniruotes ir maisto gaminimą gyvai, ir labai greitai susiformavo pasaulinė bendruomenė. Tuomet sukūriau „Soul Sync Body“, gerovės programėlę, skirtą judėjimui, tokiam kaip pilatesas ir jėgos treniruotės, maistingiems receptams ir sąmoningumo praktikoms. Tai tapo aiškiu pašaukimu padėti kitiems kurti labiau subalansuotą santykį su savo kūnu ir gyvenimu.
Ar kažkas tavo kasdienėje rutinoje ar gyvenimo būde žmones nustebina, kai tave geriau pažįsta?
Šis klausimas mane prajuokino. Manau, žmonės įsivaizduoja, kad esu tik vadinamoji „gerovės mergina“, kuri kasdien keliasi penktą ryto ir gyvena pagal griežtą rutiną. Nors rutina man svarbi, aš taip pat esu ta draugė, kuriai gali paskambinti savaitės viduryje ir pakviesti spontaniškiems pietums, vyno taurei ar į šokių vakarą.
Pusiausvyra yra viskas. Man patinka struktūra, bet taip pat labai vertinu laisvą tėkmę.
Jeigu galėtum duoti vieną patarimą savo jaunesnei sau, koks jis būtų?
Nepriimk gyvenimo taip rimtai.
Buvo labai daug momentų, kai sau dariau didžiulį spaudimą. Net ir dabar, būdama trisdešimties, kartais turiu sau tai priminti. Gyvenimas yra skirtas tyrinėti, eksperimentuoti, klysti, mokytis ir išlikti smalsiai. Taip patiri visą gyvenimo skonių paletę, jaudulį, meilę, nuotykius.
Jeigu turėtum apibūdinti dabartinį savo gyvenimo etapą vienu žodžiu, koks jis būtų ir kodėl?
Atsinaujinimas. Pastarieji metai buvo pereinamasis laikotarpis. Su vyru penkerius metus gyvenome Los Andžele, o dabar keliems mėnesiams persikeliame į Japoniją, kad ten plėtotume savo verslą. Tai ir baisu, ir jaudina, tačiau tokie šuoliai yra svarbūs.
Per pastaruosius mėnesius taip pat patyriau du persileidimus, kurie buvo sunkūs tiek emociškai, tiek fiziškai. Šiuo metu jaučiuosi pasiruošusi vėl grįžti į gyvenimą. Gerai jaustis, judėti pirmyn, vėl būti pasaulyje.
Šį etapą išgyvenu kaip tylų, bet labai stiprų naujos pradžios momentą.
