Vasario mėnesio „ELLE Lithuania“ žurnalas nusidažė mėlyna ir rožine spalvomis. Jis, skirtas meilės, intymumo ir sekso temoms, narplioja ryšį su kūnu ir santykių subtilybes, apie kurias, pasirodo, byloja net mūsų veidų žemėlapiai.
„Kiek daug intymumas ir seksas turi spalvų! Dėliodami šio numerio temas supratome, kad kiekvienam mūsų autoriui, kuris rašo savo autentišku stiliumi, randasi kampas, kurį norėtų išnagrinėti, ir pašnekovai, su kuriais kalbantis gimtų puikus tekstas. Gydytojos, koučerės, psichologės, menininkės, galerininkės, antropologės, tautosakininkės, dalininkės, rašytojos, mokslininkės, veidoskaitininkės, rašytojos – visos myli, mylisi ir turi labai įdomių įžvalgų šio numerio tema.
Esu laiminga, kad viršelio herojė Monika Liu taip atvirai, žaismingai ir su lengvumu atskleidė, koks jausmas yra būti seksualiai scenoje ir kaip tai ataidi asmeniniame gyvenime.
Šio numerio tema – seksas ir intymumas – gimė kalbantis su kolegomis ir planuojant 2026-uosius „ELLE Lithuania“ metus. Visada galima eiti saugiai ir standartiškai, o kartais galima paflirtuoti su savimi ir auditorija ir pasiūlyti ką nors sultingesnio, su daugiau iššūkių, klaustukų ir, tikėtina, atsakymų.
Man intymumas yra apie tikrumą ir lengvumą, kai seksas tampa ne rimtu reikalu, o paprastu ir organišku, kuriame būna ir juoko, ir susikaupimo, ir žaidimo, ir šiek tiek dramos ar ribų pasitikrinimo – visko, kaip ir gyvenime. O pirmiausia jis yra apie ryšį, kai kilus nesklandumų ar nuoboduliui sveika pasitikrinti santykį su žmogumi, su kuriuo miegi, o ne tobulinti techniką ar kvestionuoti fizinę sveikatą (tai irgi svarbu).
Kažkada draugės, kuri dirba sekso prekių parduotuvėje daugiau nei 20 metų, paklausiau, kokias priemones dažniausiai perka poros? Žinote, koks atsakymas? Jei ateina pora (arba moteris, turinti partnerį), kuri tikisi atgaivinti aistrą, sužadinti geismą, pažadinti intymumą, ji nesiūlo nieko, pirmiausia rekomenduoja pasikalbėti, atkurti emocinį ryšį ir pradėti nuo paprasto kasdienio kontakto, žvilgsnio, prisilietimo, pokalbio, žiūrėjimo į akis, malonių gestų, staigmenų, tiesiog laiko kartu ar laikymosi už rankų.
Seksas neprasideda tuo metu, kai atsigulate nuogi į lovą, jis prasideda ryte vos pabudus ir kuriasi iki pat vakaro (laiko juostą paėmiau simbolinę), kai susitinkame įsikrovę, išsiilgę, paflirtavę, prisijuokę ir nekantraujate tą ryšį dar labiau sustiprinti, o ne atlikti pareigą, na, nes kaip ir reikėtų.
P. S. Flirtuokite! Su kitais, su kitomis, su gyvenimu, su juo, su ja, su savimi veidrodyje. Tai labai sveika, pažadina gyvybingumą, pasitikėjimą savimi ir norą tęsti flirtą… kitose gyvenimo srityse ir galiausiai perkelti į lovą (arba ant virtuvės stalo)“, – į skaitytojus tradiciškai kreipėsi „ELLE Lithuania“ vyriausioji redaktorė Agnė Gilytė.
Pateikiame žurnalo ištraukas:
Meilės melodija pagal Moniką Liu
Kada aistra šildo, o kada degina? Apie flirtą su publika ir santykius, kurie prasideda nusileidus scenos uždangai, – nuoga tiesa su atlikėja Monika Liu.
„Mėgaujuosi intymiais koncertais mažose erdvėse, kai užuodžiu bendrą susimaišiusį kvepalų dvelksmą ir kai beveik girdžiu, ką šnabždasi žmonės pirmose eilėse. Jei koncertas geras – namo grįžtu su dar didesne aistra.
O asmeninis gyvenimas, ypač po koncertų, gali būti pilnas gražių akimirkų. Po koncerto man visada norisi švelnumo, trokštu būti saugiame glėbyje. O jei dar tos saugios rankos padeda atsisegti suknelę, nusimauti pėdkelnes ir jei jis gali pabūti kartu vonios kambaryje, kol maudausi, pasėdėti ant grindų ir pasikalbėti, man labai gera.
Kažkada jaučiausi labai vieniša ir po vieno koncerto gavau tiek daug gėlių, kad dalis jų nebetilpo kambariuose ir nugulė vonioje. Stovėjau vonioje, pilnoje spalvotų gėlių, po dušu tarp jų jausdama vėsų vandenį, spyglius ir pasidarė taip liūdna – pagalvojau, kad tai buvo tarsi kino kadras. Tada įsigijau šunį, vėliau dar vieną ir namuose liūdesio niekada nebėra“, – pasakojo Monika Liu.
Spalvų ir tikrumo prisotintas Richardo Malone pasaulis
Iš Airijos kilęs, tarp Veksfordo ir Londono gyvenantis žymus tarpdisciplinis menininkas Richardas Malone yra tarsi spalvoto, lėto ir tikrumo kupino oro gūsis triukšmingame šiuolaikiniame pasaulyje.
Prestižiniu „International Woolmark Prize“ ir kitais apdovanojimais pagerbto menininko kūriniai puikuojasi tokiuose muziejuose kaip MoMA, „The Met“ ir „V&A“, juos dėvi Björk ir Róisín Murphy, bet pasiekimu Richardas vadina ne tai.
Prieš kelis mėnesius atvykęs į Vilnių jis vedė paskaitą, kurioje pasakojo apie savo įkvėpimo šaltinius, kūrybos procesus ir rodė kvapą gniaužiančius darbus. Tvirtu charakteriu ir kovotojo dvasia pasižymintis menininkas kalbėjo ramiai ir užtikrintai. Nekantravau jam užduoti visus kilusius klausimus, tad interviu susitikome kitą dieną. Richardas vėlavo, o aš laukiau ne toje lokacijoje, bet galiausiai susitikus šyptelėjau – mat ant jo dėvimos ryškiai mėlynos kepurės buvo užrašas „Sorry I’m late, I saw a dog“ (liet. „Atsiprašau, kad vėluoju – pamačiau šunį“).
Abu atsiprašėme ir pradėjome savo pokalbį.
Veido žemėlapių beieškant
Daugiau nei du dešimtmečius veidoskaitą praktikuojanti Rūta Gurung sako, kad žmogaus veidas – tarsi žemėlapis, atskleidžiantis jo tikrąją prigimtį.
Veidoskaita atsidaro Kinijoje, kur žmonės jau prieš tris tūkstantmečius siekė perprasti charakterio subtilybes. Pasak R. Gurung, šios šalies imperatoriai nuo seno turėjo patarėjus, kurie pasakydavo, kokioms pareigoms žmogus yra tinkamiausias, kaip geriausia derėtis su kitų valstybių valdovais. Veidoskaita itin praversdavo ir iš anksto planuojant sutartines santuokas.
Šiandien veidoskaita nėra laikoma mokslu. Ji taip pat, kaip ir numerologija, astrologija ar chiromantija, priskiriama senovės ezoterikos mokykloms. Nepaisant visuomenėje kartais kylančių abejonių, R. Gurung įsitikinusi – veidoskaita iš tiesų veiksminga. Ji sako pastebinti, kad 80 proc. atvejų yra tikslūs. „Jeigu veidoskaitos praktika būtų klaidinanti, žmonės nebūtų jos perdavinėję iš kartos į kartą“, – nurodė moteris, kuri ir pati sėkmingą rinkodaros vadovės karjerą iškeitė į asmenybių tipologijos ir sąmoningumo mokymus.
Likusius 20 proc. charakterio ypatybių Rūta sieja su žmogų galinčiomis paveikti gyvenimo aplinkybėmis, traumomis, patirtimis, žiniomis ir sąmoningu elgesiu. „Virš antakių esantys „kalneliai“ byloja apie aukštesnį testosterono lygį organizme, agresiją, juos kur kas dažniau turi vyrai. Tarkime, iš prigimties žmogus gali būti agresyvus, bet kadangi jis gyvena visuomenėje, kurioje agresija netoleruojama, moka suvaldyti savo elgesį.
Tačiau jo tikrąją prigimtį gali sukelti ekstremalios situacijos. Kitaip tariant, pasitelkiant veidoskaitą, negalima nusakyti žmogaus išsilavinimo, moralės, ji skirta prigimtiniam charakteriui tyrinėti – net popiežiaus ir nusikaltėlio veido bruožai gali išduoti panašų būdą.“
