Miškus puošia po truputį geltonuojantys lapai, o parduotuvių lentynas – naujausi „ELLE Lithuania“ leidiniai. Spalio mėnesio žurnale tradiciškai aptartos naujausios mados tendencijos, įdomių asmenybių gyvenimai, be to, šį kartą daug dėmesio skirta inovacijų temai.
„Naudodamasi technologijomis sutaupau daug laiko: namai išsiurbti robotuko, pirštu atrakinama namų spyna garantuoja, kad niekada nepamesiu raktų, per telefoną atrakinami vartai leidžia nuotoliu įleisti tvarkytoją, kol pati išėjusi pasivaikščioti, tetrūksta šaldytuvo, kuris pats pasipildytų.
Tai, kuo tikime, neretai padiktuoja (ar bent sufleruoja) socialinės medijos. Pati turėdama kelias dešimtis tūkstančių sekėjų, nuolat jaučiu atsakomybę, ką rašau, kur dedu žinučių akcentus ir kaip mane mato tie, kam smalsu. Buvimas viešumoje skaitmeninėje erdvėje įpareigoja, suprantu, kad mane skaito ir mano, ir mano mamos, ir mano vaikų amžiaus asmenybės, kad į mane lygiuojasi tie, kurie svajoja būti drabužių kūrėjais, žurnalų redaktoriais, prisiversti sportuoti, drįsti keliauti ar smaguriauti. O ar visi ten buriasi kurdami (ir vartodami) atsakingai?
Ar dirbtinis intelektas, kuris šiandien man padeda išsikepti bananų duoną, analizuoti pardavimo duomenis ir reklamos kampanijų efektyvumą, patikslina, kuriais metais gimė legendiniai mados namai ir ko tikėtis iš kito sezono tendencijų, gali atstoti ryšį, kurį kuriame ne tik su artimaisiais, bet ir su pačiais savimi?
O kas, jei vieną dieną visa tai baigtųsi, ar mokėtume gyventi? Ar be telefono mokėtume atsikelti, stebėti saulėtekį jo ne fotografuodami, o vaiko pirmuosius žingsnius įsirašyti į savo, o ne telefono, atmintį? Ir vėlgi grąžinti fokusą į žmogiškąjį ryšį (taip taip, su technologijų palengvinta rutina ir greitesniu informacijos pasiekiamumu).
Šiame, spalio, numeryje kviečiu skaityti apie tai, kas šiandien yra itin arti mūsų, ir pasimėgauti, kaip mūsų autoriai autentiškai nardo technologijų, inovacijų, dirbtinio intelekto, gyvenimo tempo, vertybių bei kokybės temose, pasitelkdami mūsų nuostabius pašnekovus.
Galiausiai, norisi pakviesti visus į gyvenimą žvelgti ne per telefono ekraną, o per langą, o dar geriau – tiesiai lauke. Noriu grąžinti į madą ką tik iš spaustuvės kvepiančių puslapių skaitymą ir gyvus pokalbius prie kavos su torčiuku. Kas kartu?“, – taip jau antrąjį kartą į skaitytojus kreipėsi „ELLE Lithuania“ vyriausioji redaktorė Agnė Gilytė.
Gyvenimo misiją vykdant
Sėkmingas pasaulinis verslas, mylintis vyras ir sparčiai auganti dukra – Evos Cicinytės kasdienybė. Tai, rodos, ir dažnai gatvėje sutinkamos moters paveikslas. Tačiau Evos gyvenimas – toli gražu ne kasdienis. Jis prasidėjo Kaune, o šiandien sukte sukasi Amerikoje, kur į priekį ją veda sudėtingi verslo sprendimai, žvėriška konkurencija ir viena misija – daryti pasaulį bent šiek tiek geresnį, nei jis buvo vakar, rašoma naujausiame numeryje.
„Kai su tėvais iš Lietuvos išvykome gyventi į Kanadą, tebuvau vienuolikos. Tuo metu šia idėja visai nesižavėjau ir kurį laiką ilgėjausi namų Kaune. Jau gyvendama Kanadoje labai greitai pastebėjau, kiek pastangų ir darbo čia žmonės įdeda, norėdami gyvenime pasiekti ko nors reikšmingo.
Tikslo siekimas visada buvo mano kraujyje, be to, nuo vaikystės nebijojau darbo. Šios savybės man atvėrė kelią susikurti gyvenimą, apie kurį kažkada galėjau tik svajoti. O šiandien jis yra neatsiejama mano tapatybės dalis“, – pasakojo ji.
Kodėl svarbu investuoti į kultūrą?
Leidinio puslapiuose taip pat nugulė šiuo metu itin aktuali tema apie kultūrą. Verslininkė, įmonės „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova papasakojo, kodėl svarbu investuoti į kultūrą, kokia situacija šiuo metu vyrauja Lietuvoje bei atskleidė sėkmingos reklamos formulę.
„Viena vertus, stinga nuoseklios valstybės kultūros politikos ir didesnių finansavimo resursų. Kita vertus, verslo sektorius tradiciškai labiau linkęs remti sportą nei meną. Užsienyje meno rėmimas versle yra savaime suprantamas dalykas – tai „must have“, o ne svarstytina galimybė, tačiau Lietuvoje ši rėmimo kultūra dar tik formuojasi. Tad problema kyla ir dėl institucijų dėmesio stokos, ir dėl visuomenės įpročių – istorinio precendento investuoti į meną trūkumo.
Nepaisant to, tikiu, kad situaciją galima keisti. Valdžios institucijos galėtų rasti įrankių, kurie aktyviau skatintų verslą remti kultūrą ir ne tik mokestinėmis lengvatomis.
Taip pat labai svarbu garsiai kalbėti apie sėkmingus kultūros projektus ir jų naudą. Pavyzdžiui, kai opera-performansas „Saulė ir jūra“ laimėjo „Auksinį liūtą“ Venecijos bienalėje, daugelis patyrėme ne mažesnį dopamino antplūdį ir pasididžiavimą nei sporto pergalių akimirkomis. Tokios istorijos įkvepia, tai svariai prisideda prie Lietuvos įvaizdžio formavimo užsienyje“, – pasakojo mecenatė.
