„Bibbi Parfums“ įkūrėja S. Seger išskirtinius kvepalus kuria pasinėrusi į meditaciją

Autorius
Deimantė Bulbenkaitė (reklama)
CLASSIC IAB | straipsnio pradžioje 970x250
Reklama

Praktikuoti meditaciją – tai ne tik rūpintis sąmonės higiena ar atrasti sveiką pabėgimą nuo milžiniško kasdienybės greičio. Aukštosios parfumerijos namų „Bibbi Parfums“ įkūrėja Stina Seger, kurią artimieji vadina Bibbi, pasitelkusi meditaciją atrakina intensyvius dvasinius susitikimus, kuriuos įamžina šiuolaikiškomis kvapniomis kompozicijomis.

Turbūt nesunku įsivaizduoti, kad pokalbis su Švedijoje gimusia ir šiuo metu Paryžiuje gyvenančia S.Seger buvo itin spalvingas, kalbant tiksliau, palytėtas sodraus mėlyno atspalvio, panašaus į tą, kurį mėgo XX amžiaus vidurio menininkas Yves’as Kleinas.

Ši spalva – ne tik skiriamasis „Bibbi Parfums“ dizaino elementas, bet ir dar viena nuoroda į dvasinį pasaulį, mat panirusi į meditatyvią būseną moteris aplink save mato būtent mėlyną aurą, tarsi alternatyvius prisiminimus ir pasąmonės susidūrimus gaubtų mėlyna migla.

Verta pastebėti, kad kiekvienas „Bibbi Parfums“ kūrinys – tai meditacinių patirčių pėdsakas, o jų serija išaugo į kolekciją, vienijamą intriguojančių pasakojimų.

Per valandą trukusį susitikimą, vykusį „Crème de la Crème“ kvietimu, su S.Seger – o galbūt jau ir Bibbi – spėjame pasikalbėti tiek apie jos viziją, unikalią šių dienų aukštosios parfumerijos lauke, tiek apie… kvantinę fiziką, anatomijos studijas ir multivisatos idėjas, skatinančias beribį pašnekovės smalsumą.

Aukštosios parfumerijos padangėje „Bibbi Parfums“ yra nauja žvaigždė – oficialiai debiutavote vos 2023-iaisiais. Nuo ko pradėjote vystyti šią idėją ir kaip ji einant laikui kito, kol įgavo šiandienį pavidalą?

Tai, kas „Bibbi Parfums“ yra šiandien, beveik nesiskiria nuo pradinio sumanymo – šis projektas labai asmeniškas ir glaudžiai susijęs su mano išgyvenimais, patiriamais medituojant. Norėjau kiek įmanoma tiksliau įgyvendinti pirminę viziją, ką, manau, ir pavyko padaryti. Žinoma, dizaino ar kvapų kompozicijos prasme visuomet įvyksta nedidelių korekcijų, bet tai nekeičia esmės.

Laikytis sugalvotos krypties man svarbu ir dėl to, kad esu moteris aukštosios parfumerijos namų vadovė, o industrijoje mūsų, neslėpkime, nėra daug. Prie „Bibbi Parfums“ unikalumo prisideda ir mano švediška kilmė: seną parfumerijos tradiciją turintys prancūzai į kvapų komponavimą tikrai žiūri kitaip nei skandinavai. Mano kelias į parfumerijos pasaulį neįprastas, tad man tai leidžia į viską žiūrėti šviežiu žvilgsniu.

Kokį pranašumą šiandienėje rinkoje suteikia tai, kad nesate apribota jau nustatytų kanonų ar tradicijų? Kaip tai praverčia kuriant kvapus, kuriuos, neslėpkime, atranda bei vertina ne tik gerbėjai, bet ir kritikai ar išrankūs, rinką gerai pažįstantys ir jo naujienas sekantys klientai?

Manau, kad tai man suteikia gerokai daugiau laisvės, o kartu atveria galimybes sukurti kažką absoliučiai naujo. Žinoma, inovacijoms reikalinga meistrystė – dėl to dirbu su gerbiamu parfumerininku Jerome’u Epinette’u, bet kartais suveikia ir priešingas požiūris.

Būna, architektams verta „išlipti“ iš įprasto žinojimo ribų, o menininkams – atsiriboti nuo išmoktų technikų ir taip atrasti veikiančius sprendimus, kurie pirma neatrodė įmanomi. Jokiu būdu nesu prieš edukaciją, bet savų pliusų turi ir nekanoninis mąstymas.

Pavyzdžiui, kurdama su J.Epinette’u atsinešu istorijas, kurias noriu papasakoti, bei įsivaizduojamą pirminį kvapo eskizą, nors apie konkrečias natas ar akordus negalvoju. O tada eina ilgas ir įdomus dialogas: dalijamės idėjomis, deriname parfumerininko žinias ir mano skonį, išgryniname kvapo naratyvą ir stilių, net jausmą, kurį pabaigti kvepalai turėtų sužadinti. Labai džiaugiuosi, kad vienas kitą puikiai suprantame, o požiūris į parfumeriją ir jos sielą sutampa.

Pirmą „Bibbi Parfums“ kolekciją sudaro devyni aromatai. Taip pat iškart sukūrėte skirtingais portretais bei mėlyna spalva paremtą vizualinį identitetą, išgryninote ir patį kūrybos konceptą, paremtą pasąmonėje vykstančiais susitikimais. Ką visas šis procesas jums parodė apie jus pačią? Ko išmokote apie save kaip kūrėją?

Išties, „Bibbi Parfums“ pristatymas buvo tarsi dar viena gimdymo patirtis, o atnešant į pasaulį kažką naujo neišvengiamai atgimsta ir savasis „aš“. Keliaudama nuo abstrakčių idėjų ar paskirų naratyvų iki šiandien parduodamos kolekcijos geriau pažinau savo skonį.

Didžioji dalis kvapų turi medienos natų pagrindą, susijusi su dvasingumu, sąryšiu su tuo, kas pasaulyje natūralu. Mano kūryboje šviesą visuomet harmoningai atsveria tamsa, tad dauguma aromatų turi tai, kas artima tradiciškai vyriškai parfumerijai.

Reklama

Pavyzdžiui, „Iris Wallpaper“ yra labai elegantiška vilkdalgių kompozicija, bet jos pagrindas vis tiek paremtas odos akordu. Įdomu, kad kurdama tokio dualumo nesiekiau, bet dabar tai išskiriu kaip vieną esminių „Bibbi Parfums“ bruožų.

Dėmesį patraukia jūsų kurtų aromatų aprašai, mat mikroistorijas pasakoja Bibbi – ne Stina. Kuo šios dvi asmenybės skiriasi? Ir kaip bei kur Bibbi randa įkvėpimą savo pasakojimams?

Turbūt sakyčiau, kad Bibbi yra ne tiek atskiras asmuo, kiek pasąmonės būvis, į kurį panirstu medituodama. Mūsų smegenys gali veikti labai skirtingais registrais, priklausomai nuo to, ar esame sąmoningi, ar miegame, ar medituojame. Svarbu pastebėti, kad mano istorijose nėra skirties tarp „tikra“ ir „išgalvota“ – nes ta dimensija, kurioje atsirandu medituodama, man yra kuo tikriausia, aš ją prisimenu ir patiriu labai aiškiai.

Dabartinis mokslas turi gausybę teorijų apie tai, kaip patiriame realybę ir iš ko ji iš tiesų sukonstruota – arba kodėl jų turbūt yra daugiau nei viena. Kol vieni nagrinėja multivisatos idėją, kiti pabrėžia, kad mūsų visata lenkta, tad dalelių santykių ir jų judėjimo negalime matyti kaip linijinių ar plokščių.

Apie tai rašė ir kvantinės mechanikos tyrėjas Hugh Everettas III, 1957-aisiais Prinstono universitete apgynęs disertaciją, kurioje pateikta teorija apie daugiapasaulius.

Tad ir savo meditatyvią būseną laikau būtent galimybe pamatyti kitą realybę, galbūt net prisiliesti prie bendros mūsų visų sąmonės, kuri geba pateikti atsakymus į man svarbius klausimus. Kitoje dimensijoje, būdama Bibbi, irgi jaučiu šaltį, karštį, matau, girdžiu, užuodžiu kvapus, paskui tampančius įkvėpimu kūrybai.

Taigi prisiminimas apie „Santal Beauty“ – vizija apie Paryžiaus metro sutiktą sandalmedžiais kvepiančią moterį – ar „Ghost of Tom“ – arbata dvelkiantį nematomą dvasių pasaulį – yra tai, ką iš tiesų patyriau!

Norėčiau sugrįžti ir prie mėlynos spalvos reikšmės kuriant „Bibbi Parfums“. Sunku jos nesieti su meno istorija, ypač su 1960 metais Y.Kleino patentuota „Tarptautine Kleino mėlyna“. Parfumerijoje mėlyna spalva dažnai reiškia gaivius vyriškus aromatus, siejamus su veržlumu. Jūsų aromatai tarsi meta šiam stereotipui iššūkį ir pabrėžia dvasingumą, o mėlyną įvardijate kaip savo pasąmoninio būvio spalvą. Ką ji reiškia būtent „Bibbi Parfums“ visatoje?

Mūsų spalva ne visai tiksliai atitinka Y.Kleino, bet panašumų yra. Taip, man mėlyna pirma reiškia meditatyvią būseną, nes būdama joje daugelį dalykų matau būtent per šią mėlyną spalvą. Mane domina ir tai, kad ji nevalingai traukia prieiti arčiau, iškart prikausto dėmesį, o sykiu turi ir raminančių ypatybių – dėl to taip mėgstame žiūrėti į jūrą ar dangų. Intensyvi mėlyna ir intriguoja, ir suteikia komforto jausmą – tai noriu pasiekti ir kurdama kvapus.

Nors kalbėdama apie savo kūrybą dažnai minite intuiciją, pajautimą bei atsiribojimą nuo viską paaiškinančio racionalumo, vis dėlto buvote pradėjusi studijuoti mediciną, gilinotės į žmogaus fiziologiją bei anatomiją. Kaip šios studijos ir gilesnis žmogaus kūno bei sąmonės pažinimas daro įtaką jūsų kūrybai?

Mane labai sužavėjo moksle palyginti neseniai įvykęs lūžis, kurio metu atsiribota nuo idėjos, kad svarbiausia žmogaus juslė yra rega, ir pradėta intensyviau tirti mūsų uoslę ir jos vaidmenį kasdieniame gyvenime. Daugelis tikrai bus girdėję ir teorijų, kad net romantinius partnerius pirmiausia renkamės pagal jų kūno kvapą, o pandemijos metu uoslės netekimas sietas su padidėjusia depresijos rizika.

Tad studijuodama gilinausi būtent į tai, o dabar kurdama mąstau, kokius kvapus sieju su įdomiausiomis patirtimis, ką kvapas reiškia medituojant, kaip kvapas susiejamas su prisiminimu.

Pokalbį siūlau pabaigti nedidele provokacija. Minėjote, kad medituojant įmanoma patirti alternatyvią realybę, kuri egzistuoja už mūsų linijinio laiko suvokimo ribų. Įsivaizduokite, kad kitoje visatoje gyvenanti Bibbi medituoja ir atkeliauja į mūsų realybę, patiria gyvenimą priešais mane sėdinčios Stinos akimis. Kuo kvepiantį prisiminimą ji parsineštų į savo visatą?

Labai įdomus klausimas! Šiandien būdama Vilniuje veikiausiai pasirinkčiau mirą – mistišką, bažnyčios aplinką primenantį ingredientą, turintį labai ryškų charakterį.