Kompozitoriaus Felikso Bajoro opera-baletas „Dievo avinėlis“, parašytas pagal to paties pavadinimo Rimanto Šavelio romaną 1982 m., lenkų muzikologo Krzysztofo Drobos įvertinta kaip viena geriausių praėjusio šimtmečio operų.
Nepaisant to, dėl operos temos ir libreto, kuriame kalbama apie rezistenciją ir žmonių likimus pokario Lietuvoje, kūrinys premjeros laukė beveik keturis dešimtmečius. LNOBT, bendradarbiaudamas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, ir maestro Gintaras Rinkevičius ėmėsi misijos prikelti šį įspūdingą kūrinį.
Dvigubo žanro spektaklį režisuoja choreografas Martynas Rimeikis, kurio darbai pelnė ne vieną teatrinį apdovanojimą Lietuvoje, du jo spektakliai rodomi „Mezzo“ TV kanale.
Operoje-balete „Dievo avinėlis“ vaizduojamas pokario Lietuvos kaimas. Kūrinyje meistriškai atskleista nerimo, baimės, netikrumo dėl rytdienos atmosfera, kuriama įtikinanti kaimo batsiuvio, desperatiškai siekiančio išlikti doru žmogumi, drama. „Žmogus, kuris siekia materialių dalykų, jų negauna. Mes visi eisime į kitą pasaulį ir materialių dalykų ten nenusinešime. Todėl geriau išlikti dvasiškai tyriems“, – taip apie operos „Dievo avinėlis“ pagrindinę mintį kalba kompozitorius F. Bajoras.
40 metų laukta premjera
„Dievo avinėlio“ kelias į LNOBT sceną truko net 40 metų. 1982 m., kai kompozitorius Feliksas Bajoras ėmėsi savo idėjos įgyvendinimo, partizaninių kovų tematika, netgi perteikta simboline forma, buvo itin rizikingas dalykas. Rašytojas Rimantas Šavelis, kurio romanas „Dievo avinėlis“ ir įkvėpė kompozitorių, iš pradžių net nenorėjo imtis tokio libreto.
Kai pavyko jį įkalbėti ir libretas po korekcijų pagaliau buvo patvirtintas, į sceną pretendavusiam veikalui pakišo koją sovietinių valdininkų drebulys dėl savo kėdžių, nuogąstavimai, kad už Atlanto artimųjų turintis F. Bajoras gali persikelti gyventi į JAV, taip pat atskirų atlikėjų baimė imtis sudėtingo netradicinės formos veikalo.
„Tuometinis Kompozitorių sąjungos pirmininkas Vytautas Laurušas gavo pylos, kad įvyko „Dievo avinėlio“ perklausa ir kūrinys nebuvo sukritikuotas. Matyt, dėl to Operos teatras sugalvojo rengti dar vieną veikalo aptarimą. Jame apie muziką mažai kalbėta, ištisai buvo kritikuojamas libretas, neva jis prastas, per daug teigiamai parodyti partizanai“, – liudija F. Bajoras.
Jo veikalas nenuskendo visiškoje užmarštyje: po nepriklausomybės atgavimo, jau 1991 m. režisierius Jonas Vaitkus „Dievo avinėlį“ interpretavo Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre, atskiri muzikiniai kūrinio epizodai nuskambėdavo ir simfoniniuose koncertuose. Bet visą sumanymo didybę atskleidžiantis pastatymas, kokį savo vaizduotėje taip ilgai nešiojosi kompozitorius, pasirodė tik 2022 m. lapkritį LNOBT scenoje.
Rimeikis garsina Lietuvos teatrą
Pirmą kartą ne tik choreografo, bet ir režisieriaus vaidmens ėmęsis LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis teigė, kad F. Bajoro kūrinio raktas slypi fizinio, materialaus ir dvasinio, nematomo pasaulių sąveikoje. „Tas antrasis pasaulis, nesvarbu, kaip jį įvardysime – dvasiniu pasauliu, mirusiųjų karalyste ar kolektyvine atmintimi – visą laiką šalia mūsų. Jis mus globoja, saugo, bando mus perspėti, tačiau, pernelyg susikoncentravę į materialius dalykus, dažniausiai jo neišgirstame, nejaučiame jo siunčiamų ženklų“, – akcentavo M. Rimeikis, „Dievo avinėlio“ pastatymui pasitelkęs nuolatinius savo kūrybinius bendražygius – scenografą Marijų Jacovskį, kostiumų dailininkę Elvitą Brazdylytę ir šviesų dailininką Levą Kleiną.
F. Bajoro muzikinę idėją įgyvendinti LNOBT padėjo maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir operos solistai Steponas Zonys, Kamilė Bonté, Karolis Kašiuba, Kšištofas Bondarenko, Monika Pleškytė, Ieva Prudnikovaitė, Rafailas Karpis, Tomas Pavilionis, Edgaras Davidovičius, Arūnas Malikėnas, Egidijus Dauskurdis.
Pagrindinį Kvedaro vaidmenį „Dievo avinėlio“ premjeroje, o taip pat ir „OperaVision“ transliacijai atrinktame LRT komandos darytame spektaklio įraše atliko baleto solistas Jeronimas Krivickas. Puikiai jo parengtas vaidmuo šį pavasarį buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“.
Abu ankstesni choreografo Martyno Rimeikio sukurti pilno metro pastatymai – Mindaugo Urbaičio baletas „Procesas“ (2017) ir Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2019) – taip pat tapo prieinami tarptautinei žiūrovų auditorijai. Juos į savo programą buvo pakvietęs muzikos mylėtojams puikiai žinomas „Mezzo“ televizijos kanalas.
LNOBT scenoje „Dievo avinėlį“ žiūrovai vėl galės gyvai pamatyti 2024 m. vasario 23, 24 ir 25 d., o „Procesą“ – kovo 28, 29 ir 30 d.
