Besikeičiant sezonui už lango, karaliauti ima lengvesnė apranga. Visgi kartais šis tarpsezoninis pokytis sukuria ir susierzinimą – spintoje drabužių gausybė, o apsirengti ir vėl nėra ką. Ekspertai ragina neskubėti tuštinti spintos, šiam atvejui pravers kelios taisyklės, kurios palengvins kasdienius pasirinkimus.
Netvarka spintoje ar drabužinėje dažnai atsiranda vien dėl to, kad joje daug nereikalingų rūbų. Pasak namų organizatorės Jovitos Mikštės, pirma taisyklė, norint kuo ilgiau išlaikyti tvarkingą spintą, – turėti tik tiek drabužių, kiek iš tiesų reikia: „Nereta žmonių daroma klaida – rūbų ir avalynės sandėliavimas. Spintoje laikome tai, ką seniai išaugome, pamiršome, gal kažkas – per mažas, o kažkas – per didelis. Galvojame, kad mums to rūbo kada nors dar prireiks, bet taip ir neprireikia. Taip spintoje nenešiojami drabužiai užkraunami naujais, galiausiai ir naujiems pristinga vietos, o mums pasidaro sunku lengvai ir greitai atrasti norimą apdarą.“
Jovita Mikštė.
Į kitas rankas ar į tekstilės konteinerį?
Pabodę ar nebetinkami dėvėti drabužiai neretai kuria chaosą spintoje. Ieškantiems būdų, kaip tinkamai atsisveikinti su jau nebevilkimais rūbais, atliekų ir aplinkos tvarkymo įmonės „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus vadovė Rita Kapčinskienė pataria pabandyti juos atiduoti artimiesiems arba pristatyti į įvairias atiduotuves. Žinoma, galima pabandyti nebereikalingus drabužius parduoti ir tam skirtose platformose ar apsimainyti. Na, o jei rūbui antrųjų namų nepavyksta rasti, jau laikas juos išmesti į tekstilės atliekoms skirtą konteinerį.
„Nuo šių metų sausio į tekstilės konteinerius galima mesti ne tik pakartotiniam naudojimui dar tinkamus drabužius, avalynę ir tekstilę, bet ir tai, kas jau nebetinka dėvėti. Visą į konteinerius išmetamą tekstilę reikėtų sudėti į sandarius maišus, ji turi būti neužteršta tepalais ar kitais chemikalais. Batų raištelius reikėtų surišti kartu, kad jie nepasimestų rūšiavimo metu“, – sako R. Kapčinskienė. Ji atkreipia dėmesį, kad į tekstilės konteinerius galima mesti ir rankines, diržus, užuolaidas, patalynę bei minkštus žaislus.
Šiuo metu, pasak specialistės, savivaldybės turi užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijoje, miestelyje ar kaime būtų bent vienas tekstilės atliekų surinkimo konteineris 1000 gyventojų, todėl norint jį rasti tikrai nebus sunku.
Kapsulės susikūrimas
Aplinkosaugos ekspertė R. Kapčinkienė sako, kad rūpindamiesi tvarumu dar įsigydami naują apdarą turėtume pagalvoti apie jo ateitį. Ji rekomenduoja teikti pirmenybę tvaresniems (ekologiškai užaugintiems, perdirbtiems, ilgaamžiams) audiniams, smulkaus verslo gaminamiems drabužiams, vengti gausiai dažytų ar cheminėmis medžiagomis stipriai apdorotų audinių. Patariama vengti įprastos medvilnės, jai užauginti naudojama daug vandens ir pesticidų, poliesterio, akrilo, nailono, kuriems naudojami naftos produktai, šie audiniai nesuyra ir išskiria į aplinką mikroplastikus. Taip pat sunkiai perdirbami mišrūs audiniai.
Anot namų organizatorės J. Mikštės, drabužius reikėtų rinktis taip, kad būtų lengva sukurti įvairius aprangos variantus, suderinant skirtingus elementus, tam pasitarnauja drabužių kapsulės susikūrimas (angl. wardrobe capsule). Kapsulė – tai pačių susikurta savotiška rūbų kolekcija, kurią sudaro keletas tarpusavyje derančių ir universalių drabužių. „Kapsulės tikslas – turėti spintoje kuo mažiau rūbų. Tačiau jie turėtų būti kokybiški, praktiški ir lengvai pritaikomi įvairioms progoms. Taip neturėsime daug drabužių, kurie užima vietą, tačiau yra nenaudojami, o susikoncentruosime tik į tuos, kurie iš tikrųjų atitinka mūsų gyvenimo būdą ir stilių.“
Paprastai spintos kapsulėje būna apie 30–40 drabužių – įskaitant viršutinius rūbus, apatinius ir aksesuarus, tačiau šis skaičius gali ir svyruoti priklausomai nuo individualių poreikių. J. Mikštė pataria atkreipti dėmesį į rūbų ilgaamžiškumą, kad jie mums tarnautų kuo ilgiau. Nežinantiems, kaip pradėti šį procesą, ji siūlo pasinaudoti paprasta taisykle: „Duokite seniai apsivilktam, nenešiojamam, bet dar jums tinkančiam rūbui ar batams 18 mėnesių. Na, pavyzdžiui, turite sijoną, bet jei nuo šio pavasario iki dar kito rudens jo taip ir neužsidėsite – metas su juo atsisveikinti.“
Nuoseklus spintos planas: sezonai ir kategorijos
Jau susikūrus drabužių kapsulę ar atsisveikinus su dalimi nebenešiojamų rūbų, namų organizatorė J. Mikštė pataria pasirūpinti ir tinkamu likusiųjų surūšiavimu – tai taip pat padeda kuo ilgiau išlaikyti spintą tvarkingą: „Matyt, dar ne dažnas savo namuose turime didesnes drabužines ar tik rūbams dedikuotas erdves, kuriose nuolatos galėtume laikyti skirtingų sezonų drabužius. Todėl rūšiuoti rūbus pagal sezonus, ypač turint mažesnes spintas – būtina. Pavyzdžiui, dabar žieminius megztinius, šiltus viršutinius rūbus ir batus reikėtų sudėti į dėžes ar tiesiog perkelti į viršutines, atokesnes spintos lentynas. Taip užleisti vietą pavasariui ir vasarai.“
Kai vieno sezono rūbai mūsų spintoje pakeičia kitus, juos taip pat vertėtų išsirūšiuoti ir pagal kategoriją – švarkus kabinti šalia švarkų, kelnes – su kelnėmis, sijonus – šalia sijonų, marškinius – prie marškinių, apatinius – su apatiniais ir t.t. J. Mikštė tikina, kad taip surūšiuoti reikėtų visą spintą, o tik tada drabužius organizuoti dar ir pagal spalvas, jeigu tik to norisi.
Europos aplinkos agentūros 2020 m. duomenimis, ES vienam gyventojui susidarė apie 16 kg tekstilės atliekų. Tik apie ketvirtadalis šio kiekio (4,4 kg) buvo surinkta atskirai pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, o likusi dalis atsidūrė mišriose buitinėse atliekose.
