Lietuvos mados scenoje Agnė Kuzmickaitė jau seniai įsitvirtino kaip kūrėja, kurios darbai balansuoja tarp konceptualumo ir kasdienės elegancijos. Jos simboliu tapęs drugelis sklando tiek ant podiumo, tiek kasdienybės detalėse, primindamas, kad mada yra nuolatinė transformacija.
Jau netrukus Vilniaus mados savaitėje, „ELLE Iconic Night“ renginyje dizainerė pristatys retrospektyvą, o kartu – ir naujus darbus, kurie atskleidžia jos gebėjimą sujungti teatrališką vaizduotę, asmeninę patirtį bei globalų mados kontekstą.
Kai žvelgiate į kūrybos kelią iš šiandienos perspektyvos, kaip apibūdintumėte savo stiliaus evoliuciją ir kokios patirtys labiausiai ją formavo?
Mano kūrybos kelias prasidėjo nuo radikalių, konceptualių kolekcijų – kaip ir įprasta jauniems mados dizaineriams. Vėliau atsirado ir komerciškesnių modelių, projektų, kolaboracijų, nors visuomet paraleliai bendradarbiaudavau su įvairiais teatrais. Tad nors kūryboje būdavo ir komerciškesnių etapų, nuo meno sferos nesijaučiau labai nutolusi.
O jeigu kalbėti apibendrintai, man patiko apibūdinimas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje – „ekstravagantiška elegancija“. Mano kūryba dažnai laviruoja tarp komercijos ir konceptualumo. Ir nors kai kas mėgsta nuvertinti komercinį momentą madoje, iš tiesų, sukurti bestselerį nėra taip lengva – panašiai kaip sukurti hitą muzikoje.
Ar yra koks nors ankstyvas prisiminimas ar patirtis, kai pirmą kartą pajutote mados magiją – tą akimirką, kai supratote, kad ji gali tapti jūsų pasaulio dalimi?
Atsimenu, kaip vaikystėje, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, kuomet dar nebuvo tiek daug informacijos apie mados pristatymus, ypatingai žavėjo reportažai iš svarbiausių mados savaičių, kuriose pasirodydavo garsiausi supermodeliai – Claudia Schiffer, Naomi Campbell ir kitos. Tada supratau, jog noriu būti šio pasaulio dalimi.
Drugeliai dažnai vyrauja jūsų darbuose. Ar už šio simbolio slypi asmeninė istorija, kuri jums svarbi?
Drugelio simbolis man labai svarbus – tai ženklas, su kuriuo tapatinuosi, neveltui tai tapo mano logotipo dalimi. Drugelis man neatsibosta – jis labai lengvai transformuojamas, atpažįstamas ir pozityvus, tuo pačiu gana neutralus. Savo kūryboje visada siekiau atpažįstamumo ir drugelis man tą suteikia. O pats jo atsiradimas įvyko eksperimentuojant ir eskizuojant.
Jūsų šeimos istorija yra labai įdomi. Kaip manote, kokią įtaką ji turėjo jūsų kūrybai ir šios dienos pasaulėžiūrai?
Be abejonės – mano tėvai, jų veikla, patirtis ir estetinis suvokimas turėjo didelės įtakos mano pasaulėžiūros formavimuisi. Augau Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpiu, mama dažnai siūdindavosi drabužius pas to meto garsius dizainerius – Daivą Urbanavičiūtę, Zitą Gustienę, Ramunę Rimkevičienę ir kitus, o aš ją lydėdavau į primatavimus. Mane žavėjo stebėti tuos procesus.
Be to, mama dėstė estetiką Vilniaus universitete, o tėtis, filosofijos profesorius, yra garsios chrestomatijos „Grožio kontūrai“ sudarytojas. Menas, pokalbiai apie jį ir bendravimas su menininkais mane lydėjo nuo vaikystės.
Kokie netikėti kasdienybės momentai ar smulkios detalės dažniausiai tampa jūsų įkvėpimo šaltiniu?
Kūryboje mėgstu kalbėti apie dalykus, kurie man gerai pažįstami – tai leidžia priartėti prie kūrybinės tiesos. Dažnai įkvėpimu tampa kasdieniai mėgstami daiktai, objektai ar situacijos: pirkinių maišelis, vaiko piešiniai, išmėtyti daiktai. Kartais – mintys apie savirealizaciją, žmonių tarpusavio priklausomybę ar namuose esanti tautinė, Sąjūdžio laikus menanti simbolika.
Šių metų „Vilnius Fashion Week“ pristatysite retrospektyvą ir naujus darbus. Kaip jūs pati apibrėžtumėte šį savo kūrybos etapą ir ką jums reiškia šis pristatymas?
Taip, sulaukusi pasiūlymo pristatyti kolekciją „Vilnius Fashion Week“, galvojau, kokie dešimt modelių labiausiai tiktų šiai progai. Kadangi paraleliai ruošiuosi spalio mėnesį vyksiančiam naujos kolekcijos pristatymui, nutariau, jog VFW yra gera proga dar kartą parodyti efektingiausius kelių pastarųjų kolekcijų modelius, integruojant ir keletą naujų.
Šiuo metu gana intensyviai dirbu ties keliais projektais – kartu su Utenos trikotažu ruošiame jau ketvirtą kolekciją šiam prekės ženklui, taip pat su Oskaru Koršunovu ruošiamės spektaklio „Laukinė antis“ premjerai. Tad laikas tikrai įdomus ir kūrybiškas.
Kaip jūs matote Lietuvos mados sceną platesniame kontekste – kokios jos stiprybės, galbūt unikalumas, ir kokių galimybių dar reikėtų, kad ji augtų tarptautiniu mastu?
Smagu, jog yra daug talentingų žmonių, kurie nepailstamai dirba šioje itin konkurencingoje mados sferoje. Tačiau tam, kad Lietuvos mados scena būtų matomesnė tarptautiniu mastu, dažnai pritrūksta tokio, rodos, paprasto dalyko kaip finansavimas.
Dizaineris dažnai paliekamas vienas rėmėjų paieškai, nekalbant jau apie pačią kūrybą. Net ir sugebėjus rasti finansavimą bei patekus į svarbų tarptautinį renginį, Lietuvoje neretai sulauki daugiau kritikos nei palaikymo. Ne veltui madoje ilgoje distancijoje išlieka tik stipriausi.
Kokį patarimą duotumėte jauniems dizaineriams, norintiems atrasti savo balsą ir užsiauginti stiprų ryšį su auditorija?
Nuosekliai dirbti ir pristatinėti savo kūrybą, stengtis užmegzti kuo daugiau pažinčių, surasti bendraminčių, su kuriais sieja bendras estetikos suvokimas. Taip pat pasirūpinti bent minimalia finansine pagalve – kad atėjus svarbiai progai ar galimybei, kuri leistų plačiau pristatyti savo kūrybą, finansai netaptų kliūtimi.
Labai liūdna, bet dažnai taip nutinka.
Vilniaus mados savaitę organizuoja „ELLE Lithuania“ ir VFW komanda. Sekite naujienas Delfi.lt ir ELLE.lt naujienų portaluose, „Instagram“ (@ellelithuania, @fashionweekvilnius), „Facebook“ (@ellelithuania, @vilniusfashionweek) bei „TikTok“ platformoje (@ellelithuania).
Vilniaus mados savaitės oficialus partneris – „Kronenbourg 1664 Blanc“ nealkoholinis alus.
