„D.S. & Durga“ – Niujorke įkurta nepriklausoma parfumerijos kompanija, žinoma dėl konceptualių kvapų, paremtų istorijomis, vietomis ir kultūrinėmis nuorodomis.
Šiame interviu vienas iš prekės ženklo bendraįkūrėjų Davidas Sethas Moltzas pasakoja apie paauglystės kvapus, muzikos įtaką parfumerijai, kūrybinį procesą bei šaknis Lietuvoje.
Ar yra kvapas iš jūsų paauglystės, kuris akimirksniu nukelia jus kitur?
Mažų motorinių valčių degalų kvapas prieplaukose, prie pat vandenyno.
Prieš įkuriant „D.S. & Durga“ studijavote muzikos kompoziciją. Kaip ši patirtis veikia jūsų mąstymą apie struktūrą ir balansą kuriant kvapus?
Muzika ir kvepalai – tai nematomi pasauliai, tačiau abu turi aiškią struktūrą. Muzikos kūrimas labai panašus į parfumeriją. Tai yra instinktyvus medžiagų ar tonų dėliojimas tam tikra tvarka, siekiant sukurti vaizdus ir įtraukiančius pojūčių peizažus.
Ar yra kvapas, kuris jums asmeniškai labai patinka, bet kurio niekada nepaverstumėte kvepalais?
Mano šuo. „Marmite“ ant sviestu patepto skrebučio. Sūriai. Jų tikrai daug.
Ar yra kokių nors „taisyklių“, kurias, jūsų manymu, žmonės turėtų dažniau laužyti parfumerijoje?
Nežinau. Kartais nustembu, kai kažkas visiškai neoriginalaus apsimeta esą originalu. Ir tai vis tiek veikia, apgauna žmones.
„D.S. & Durga“ įkūrėte kartu su žmona Kavi. Kaip toks glaudus bendradarbiavimas veikia kūrybinį procesą?
Mūsų darbiniai santykiai labai geri. Daug kalbamės, bet kartu gerbiame vienas kito ribas. Dienos pabaigoje galutinis sprendimas dėl kvapo tenka man, o dėl dizaino – jai.
Kurdamas kvapą, dažniausiai pradedate nuo istorijos, vietos, vienos natos ar kažko abstraktaus?
Turiu daugybę pavadinimų ir idėjų ir bandau jas įgyvendinti per aromatines medžiagas. Dažniausiai pirmiausia gimsta istorija ar nuotaika. Kartais tiesiog noriu sukurti švelnų alyvų kvapą – tuomet kvapą pagaminu pirmiausia, o pasakojimą suformuoju vėliau.
Ar esate sukūręs kvapą, kuris jus nustebino jau jam pasirodžius – tapo kitoks nei iš pradžių įsivaizdavote?
Nuolat. Laikui bėgant smegenys pradeda užfiksuoti naujus dalykus. Iš tikrųjų kvapo neįmanoma iki galo suprasti, kol jo nenešiojate bent kelias savaites.
Kokia buvo netikėčiausia idėja, kuri vėliau virto realiu kvapu?
Netikėtumas yra tai, ką mes darome – ar tai taip ir nuskamba, sprendžia klientas.
„Bowmakers“ fiksuoja momentą, kai amerikiečiai pirmą kartą pradėjo gaminti savo muzikos instrumentus. „Steamed Rainbow“ – bandymas perteikti tikros vaivorykštės pojūtį. „I Don’t Know What“ – kvapas, kurio neįmanoma iki galo įvardyti. „Amber Kiso“ – fantazija, įkvėpta Akira Kurosawos filmo „Dreams“.
Esate minėjęs lietuviškas šaknis savo šeimoje.
Mano močiutė buvo iš Lietuvos. Jos mama, būdama šešerių metų, viena laivu išplaukė į Ameriką. Lietuvoje dar nebuvau, bet labai norėčiau atvykti ir „pauostyti“ šią vietą.
Ko šiuo metu labiausiai laukiate, kūrybiškai ar asmeniškai?
Ką tik pasirašiau knygos sutartį ir labai džiaugiuosi galėdamas savo mintis apie parfumeriją sudėti į vieną vietą, prieinamą kiekvienam skaitytojui. Taip pat nuolat kuriu muziką – norėčiau ja dalintis dažniau.
