Sutikime, kad Monika Liu yra balsas, kuris skamba ne tik scenoje, bet ir širdyse. Jos muzika daugiau nei melodijos – tai kultūra, jungianti skirtingas epochas, emocijas ir skambesius.
Atlikėja ir dainų autorė yra įrodymas, kad kūryba neturi ribų, o muzika gali būti ne tik pramoga, bet ir aukščiausia meno forma. Štai kodėl ji – įkvepianti „ELLE Lithuania“ kultūros ambasadorė, primenanti, kad tikras menas kyla iš autentiškumo ir meilės savo darbui.
Monika, kokie tau buvo pastarieji metai? Kokių svarbių pamokų išmokai?
Jie buvo intensyvūs ir kupini iššūkių – naujos patirtys, netikėti posūkiai, atsitraukimas nuo žmonių ir viešumos, tikėjimo paieškos ir situacijos, kurios vertė peržengti savo komforto ribas. Susidūrus su persekiojimu ir grasinimais, teko sukaupti visas jėgas, kad išlaikyčiau ramybę ir blaivų protą, tikėdamasi, jog situaciją pavyks išspręsti teisiniu būdu be skaudžių pasekmių. Emociškai sunkus buvo ir artimo žmogaus sveikatos silpnėjimas – matyti tai iš šono ir negalėti padėti buvo vienas skaudžiausių išbandymų.
2024-ieji buvo metai, kupini darbo, asmeninio augimo ir netgi piršlybų! Nors dar sunku viską iki galo apibendrinti, visa širdimi priėmiau gyvenimo netikėtumo momentą. Supratau, kad bet kada gali kažkas įvykti ar pasikeisti, todėl svarbu nuolat ieškoti tikėjimo, šviesos ir vidinės ramybės.
Ar visada žinojai, kad tavo kelias – muzika? Ar buvo momentų, kai abejojai savimi, pasiklydai?
Kito kelio tiesiog nebuvo – aistrą jaučiau tik muzikai ir kūrybai. Nors aplinka kartais vertė abejoti savimi, o ateitis atrodė miglota ir neaiški, viduje žinojau, kad esu ten, kur turiu būti. Daug dirbau su savimi, savo mintimis, nuolat kūriau ir ieškojau. Mane į priekį vedė ir tai, kad laiką leisdavau su talentingesniais už save – iš jų mokiausi, tobulėjau. Visa tai dariau ne dėl šlovės, pinigų ar dėmesio, o dėl savo svajonių.
Ką tau reiškia muzika ir kūryba? Kokią misiją joje vykdai?
Kai gyvenau ir studijavau Londone, man buvo svarbu kurti lietuvių kalba ir įnešti kitokių spalvų į lietuvišką muziką, įkvėpti to kitus atlikėjus. Asmeniškai man muzika yra galimybė būti čia ir dabar.
Tavo dainos atpažįstamos iš pirmų akordų – artistiškumas, išskirtinis tembras ir skambesys. Drąsiai eksperimentuoji įpindama džiazą, elektroniką, popmuziką ir nostalgiškas retro nuotaikas, kurios dar ypatingiau suskamba atliekamos su simfoniniu orkestru. Kaip atradai savo autentišką braižą ir per tiek metų išlikai ištikima savo muzikinei stilistikai bei kūrybinei vizijai? Ar buvo ieškojimų kitokio muzikos stiliaus, o gal šiame kelyje esi dabar?
Ačiū už gražius žodžius ir įvertinimą. Man svarbiausia – kurti tai, kuo nuoširdžiai tikiu ir ką jaučiu, nesivadovaujant aplinkos primestais lūkesčiais ar trumpalaikėmis madomis. Noriu išlikti ištikima pati sau, nes kiekvieną kartą, kai nuo to nukrypstu, gaunu skaudžių pamokų. Tačiau nuolat ieškau ir tikiu, kad augimas – gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių. Man baisu, kai dingsta smalsumas, – tuomet sustoju, bandau suprasti, kas vyksta, ir atsigręžiu į gamtą, kur visada randu ramybę ir įkvėpimą. Mane dažnai įkvepia ir kiti kūrėjai, didžiųjų kompozitorių muzika, laikinumas ir vaikystė.
Muzikos pasaulyje esi nuo labai mažų dienų – būdama dar vaikas triumfavai „Dainų dainelėje“, dirbai su žymiais Lietuvos prodiuseriais ir atlikėjais, atstovavai Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse… Ką pati laikai didžiausiu savo profesiniu laimėjimu?
Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau autentišką ir drąsų kūrybinį kelią. Vienas didžiausių mano pasiekimų buvo koncertas su simfoniniu orkestru pilnoje arenoje. Tai buvo ypatinga akimirka, nes atlikau kūrinius, kuriems natas kažkada rašiau mažame Londono kambarėlyje, apsupta keturių sienų. Išgirsti juos, atliekamus su orkestru prieš tokią gausią publiką, – neįtikėtinas jausmas ir didelis pasiekimas. Taip pat labai vertinu teigiamus atsiliepimus iš žmonių, kuriuos laikau savo autoritetais. Esu dėkinga už visa tai ir tikrai nežadu sustoti.
Kuo ypatingas koncertas su simfoniniu orkestru? Kodėl rekomenduotum tai patirti kiekvienam, mylinčiam muziką, kultūrą ir meną?
Kadangi tai yra muzika, atliekama gyvai tik su simfoniniu orkestru, vien jau klausytis tiek instrumentų yra didelis malonumas. Koncerte muzika yra ypač melodinga ir muzikali, kuri tikrai suteikia emocijų. Nuo susijaudinimo, ašarų iki juoko ir smagių akimirkų. Kviečiu tai patirti kartu.
Kaip gimsta tavo dainos – ar tai momentiniai įkvėpimai, ar ilgas kūrybinis procesas?
Ir taip, ir taip. Neseniai rašiau dainą mylimajam gimtadienio proga, buvo labai gera kurti žinant, kad tai pradžiugins konkretų žmogų.
Ar yra dainų, kurias parašei, bet jos dar neišvydo dienos šviesos, nes laukia tinkamo momento?
Taip, yra dainų, kurios dar laukia savo momento. Kai kurios jų taip ir liko stalčiuje, tačiau viena iš jų pagaliau suskambo su simfoniniu orkestru – po daugelio metų jos laikas atėjo būtent su šiuo koncertu. Kas žino, gal po dešimtmečio dar ištrauksiu kokią nors kitą. Manau, kad mano muzikai laikas nėra esminis dalykas (šypsosi).
Kiek tau svarbus sceninis įvaizdis ir mada? Ar atitinkami drabužiai, šukuosena ir makiažas padeda geriau jaustis scenoje, o gal net įsikūnyti į tam tikrą personažą?
Kai atstovavau Lietuvai „Eurovizijoje“, supratau, kokią didelę įtaką pasirodymui turi įvaizdis. Suknelė, šukuosena ir makiažas gali akimirksniu sustiprinti bendrą vaizdą. O su „MÁS 924“ suknele jaučiausi kaip niekada savimi. Plaukus mėgstu keisti spontaniškai ir visiškai dėl to nesijaudinu. Man patinka eksperimentuoti – kartais būdama didmiestyje tiesiog užsirašau į geriausią vietinį plaukų saloną ir kardinaliai pakeičiu šukuoseną. Esu taip dariusi ne kartą, nors, tiesą sakant, ne visada sėkmingai. Bet niekada nesigailiu – pokyčiai mane įkvepia (šypsosi).
Kaip manai, kas yra svarbiausia siekiant savo svajonių – talentas, darbas ar sėkmė? Ir kaip išmokti džiaugtis procesu, o ne tik galutiniu rezultatu?
Galutinis rezultatas gal ir suteikia trumpalaikio džiaugsmo, bet su tikrąja laime jis neturi daug bendro – didžiausia prasmė yra pats procesas. Jame telpa ne tik pakilimai, bet ir kančios, tuštuma, nežinomybė bei nesėkmės. Tačiau būtent tai leidžia jaustis gyvam, patirti tikrus atradimus ir džiaugsmą. Linkiu visai nesikoncentruoti į galutinį rezultatą, svarbiausia nenustoti siekti savo svajonių, nepaisant jokių kliūčių.
Kaip tavo gyvenimą pakeitė naujai užsiliepsnojusi meilė?
Netikėtai užsimezgę santykiai man suteikė daug džiaugsmo – juos kurti ir puoselėti yra be galo įdomu ir gera.
Galbūt muzikos repertuare išgirsime daugiau dainų apie meilę?
Man atrodo, sunkiau kurti dainas apie meilę, kai gyveni namuose ramiai su fainu žmogumi, nėra jokių dramų (juokiasi). Galbūt kaip tik bus kitokių dainų, nes kurti galiu apie bet ką (šypsosi).
Kas tave daro laimingą?
Laimę man teikia paprasti, bet svarbūs dalykai: geras poilsis, sportas, bačiatos šokiai, kūryba ir, žinoma, laikas su mylimuoju Antanu, šeima, draugais ir mano pudeliukais (šypsosi).
O apie ką tyliai pasvajoji?
Apie šeimą.
