Politinės erdvės apžvalgininko Lino Kojalos komentarus apie pasaulines aktualijas yra girdėjęs neabejotinai kiekvienas, bent kiek besidomintis politinių realijų žemėlapiu. Santūrumą tiek televizijos studijoje, tiek kasdieniame gyvenime išlaikantis Linas teigia, kad keisti retorikos ar būdo, vos išgirdus patarimų taip elgtis, neskuba, ir akcentuoja – svarbu išlaikyti autentiškumą.
Straipsnis publikuotas rugsėjo mėnesio „ELLE Men Lithuania“ žurnale.
Didžiajai daliai visuomenės bei mūsų skaitytojams esate žinomas kaip politikos lauko analitikas. Pabandykime truputį praskleisti profesinio įvaizdžio šydą. Kaip pristatytumėte savo laisvalaikį, asmenybę, aplinką, kai nekomentuojate reikšmingiausių politinių aktualijų, o laiką leidžiate tarp artimiausių? Kadangi kalbame, žengdami į rudens sezoną, privalu paklausti, kokia jums buvo ši vasara? Ar pavyko atsikvėpti? Paprastai esate linkęs ilsėtis Lietuvoje ar užsienyje?
Po darbų norisi ramaus poilsio. Pavyzdžiui, šiemet nusprendėme nekeliauti toli ir aplankyti Lietuvos pajūrį, dar kelis kurortus – Birštoną, Anykščius, Druskininkus. Kitaip tariant, mažiau dėmesio skirti logistikai, daugiau – kokybiškam poilsiui.
Taip pat esu futbolo gerbėjas, tad seku aktualijas ir stengiuosi apsilankyti stadionuose. Teko lankytis keliolikoje Anglijos čempionato rungtynių, taip pat vykti į pasaulio čempionatą Katare. Džiaugiuosi, kad mane visur lydi žmona – ne futbolo gerbėja, tačiau vertinanti tai kaip pramogą ir pažinimo galimybę. Juk rungtynės – ne tik 90 minučių aikštėje; tai ir įspūdingi stadionai, ir sociokultūrinės vietos, kuriose jos vyksta, kontekstas ir net politika – tarp valstybių ar skirtingų pažiūrų futbolo gerbėjų.
Vieni smagiausių prisiminimų – iš kelionių į užsienį, kur žaisdavo Lietuvos futbolo rinktinė. Teko keliskart lankytis Londone, Škotijoje, Latvijoje, Estijoje. Nors rezultatai aikštėje toli gražu ne visada džiugina, pati kelionė yra puikus būdas atsipalaiduoti ir pabūti su bičiuliais.
Bet vis tiek turiu pripažinti, net ir poilsio metu nuo tarptautinių aktualijų nepabėgu. Ne tiek todėl, kad tenka pakomentuoti įvykius, – tai veikiau yra mano hobis ir interesas, ne tik profesija. Išgirstu ir kritikos, kad bent trumpo atotrūkio stygius taip pat nėra gerai, tačiau įpročius keisti sunku.
Turbūt daugelis žmonių apie jus yra susidarę santūraus, išlaikyto, rimto žmogaus įspūdį, padiktuotą jūsų profesijos. Ar toks amplua jums natūralus ir būdingas, ar kasdieniame gyvenime esate visai kitoks?
Turbūt geriausiai mane apibūdintų artimieji. Visgi manau, kad mano įvaizdis viešojoje erdvėje pernelyg nesiskiria nuo asmenybės kitose situacijose. Žinoma, socialinis kontekstas lemia tam tikrus elgesio principus: artimųjų rate ar su draugais rimtumo gali būti mažiau nei tiesioginiame televizijos eteryje. Tačiau manau, kad esu santūrus ir išlaikytas, retai užsidegantis emocijomis. Na, nebent futbolo stadione.
Kai kas siūlo parodyti daugiau emocijų ar kalbėti tiesmukiau, bet aš nuosekliai einu savo keliu ir stengiuosi būti autentiškas. Žiūrovai greitai pastebėtų nenatūralumą, perdėtas pastangas performuoti įvaizdį ar stilių. Abejoju, ar tai būtų priimtina. Be to, esu įsitikinęs, kad mano pareiga nėra įtikinti auditoriją manyti vienaip ar kitaip; komentuodamas stengiuosi pristatyti esminius aptariamo proceso principus, kontekstą, problemas, bet galiausiai palikti terpę žiūrintiesiems susidaryti nuomonę patiems.
Prieš trejus metus vedėte. Kaip po šio įvykio pasikeitė jūsų gyvenimas?
Negalėčiau pasakyti, kad reikšmingai. Mūsų vestuvės vyko pandemijos fone, tad, gyvendami kartu suvaržymų metu, galėjome pažinti vienas kitą kaip niekada artimai. Tai buvo puiki proga įsitikinti, kad, įveikus šį iššūkį, kiti tebus smulkmena.
Džiaugiuosi atradęs žmogų, kuris yra ir draugas, ir atrama. Šia prasme santuoka tik patvirtino ir įtvirtino tai, ką žinojome anksčiau. Kadangi abejonių nebuvo, pats įvykis mūsų santykio ar požiūrio vienas į kitą nepakeitė. Tai tiesiog buvo natūralus žingsnis.
Esate viešumoje dažnai matomas žmogus, ne kartą buvote įvardytas tarp įtakingiausių visuomenininkų. Ar dėmesys nekelia diskomforto jūsų žmonai, kurios veiklos sritis – medicina, yra gerokai uždaresnė?
Iš pradžių jai tai buvo kažkas naujo. Fotosienelės renginiuose, kvietimai bendriems interviu, žvilgsniai gatvėje – su tuo nesusidūrus anksčiau, gali aplankyti keisti jausmai. Bet Ieva greitai prie to priprato, juolab kad stengiamės išlaikyti savo privatumą, tad neperžengiame tam tikrų ribų. Manau, kad žmonai jos tinka, nes ji nėra linkusi pernelyg afišuotis. Tačiau ji puikiai supranta, kad mano profesija susijusi su viešumu – kitaip ir nebus, – tad konfliktų nekyla, sulaukiu palaikymo ir konstruktyvių pastabų. Man tai itin svarbu. Kartu nesame ir popžvaigždės, kurioms šie iššūkiai tikriausiai kur kas aktualesni ir didesni.
Pereikime prie jūsų profesinės srities. Buvo nemažai kalbama, kad šie metai yra kertiniai dėl vykstančių rinkimų gausos. Ar galima sakyti, kad bent EP rinkimų baigtis leido lengviau atsikvėpti, pagrindines pozicijas išlaikius pažįstamoms ir patikimoms vakarietiškos krypties politikėms?
Mes, komentuodami politiką, tyčia ar netyčia neretai sutirštiname spalvas. Todėl kone kiekvieni rinkimai tampa „lūžiniai“, „svarbiausi istorijoje“, „beprecendenčiai“. Tai – natūralu, juk patys svarbiausi rinkimai mums yra tie, kurie vyksta dabar ir lems mūsų gyvenimą artimiausiu metu. Tačiau pažvelgdami į platesnį kontekstą ir istoriją matytume, kad taip pat buvo visada – aistrų, nerimo, chaoso būdavo galima pastebėti nuolat, tad šie laikai nėra pernelyg išskirtiniai.
Žinoma, brutalios Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu nesinorėjo, kad Europoje politika būtų „išsiūbuota“. Šia prasme Europos Parlamento rinkimai užtikrino tęstinumą ir nuoseklumą, liko mažesnė terpė neapibrėžtumui ir aistroms.
Visgi negalime ignoruoti tendencijų, kurios rodo, kad tradicinės centro dešinės ir centro kairės partijos kai kuriose šalyse – pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, – praranda turėtas pozicijas. Tai atveria terpę kraštutinėms politinėms jėgoms, tad stabilumo gali mažėti. Tik svarbu iš to daryti tinkamas išvadas – nebūtinai baimintis, o ieškoti priežasčių, kodėl tiek daug rinkėjų yra nepatenkinti bei ieško radikalių sprendimų.
Lietuva, beje, šiame Vakarų šalių fone atrodo it ramybės oazė. Ir mūsų rinkiminės kampanijos vyksta ramiai ir (kiek įmanoma) išlaikytai, ir kraštutinės jėgos yra mažesnės nei daugelyje šalių. Įdomu, ar taip išliks ir ateityje.
Neabejotinai, reikšmingiausias šių metų politinis įvykis – artėjantys JAV prezidento rinkimai. Kiek svarbūs jie bus mūsų regiono politinei konjunktūrai?
Kalbant apie pasaulio ekonomiką neretai sakoma, kad JAV atsičiaudėjus visas pasaulis ima jausti peršalimo simptomus. Tai lemia faktas, kad JAV, vertinant nominalų BVP, sudaro apie ketvirtį pasaulio ekonomikos pyrago, nors ten gyvena tik apie 4 proc. planetos gyventojų. Be to, tai valstybė, turinti neabejotinai didžiausią karinę galią, kurią gali naudoti globaliai; kitos šalys nėra pajėgios to daryti. Todėl JAV prezidento – aukščiausio ir įtakingiausio pareigūno – rinkimai yra globalus įvykis, turėsiantis poveikį visoms įmanomoms sritims.
Mūsų atveju, svarbiausi veiksniai susiję su saugumo ir gynybos politika. Kandidato Donaldo Trumpo retorika – ekscentriška, kelianti nuogąstavimų dėl kritikos sąjungininkams ir šiltų žodžių diktatoriams. Visgi, jei vertintume jo pirmosios kadencijos veiksmus, matytume, kad drastiškų ir neigiamų sprendimų Baltijos šalių ar platesnio regiono atžvilgiu nebuvo padaryta. Tai skatina svarstyti, kaip Trumpas elgtųsi ateityje ir kaip jo retorika atitinka veiksmų praktiką.
Kamala Harris yra sąlyginai menkai pažįstama. Gali skambėti paradoksaliai – juk ji pareigas einanti viceprezidentė. Bet viceprezidentas yra prezidento šešėlyje ir beveik neturi galimybių formuoti savarankiškos politikos. Galime manyti, kad ji laikytųsi panašios politikos trajektorijos kaip Joe Bideno administracija, tad jos pergalė būtų orientuota į tęstinumą.
Visgi įspūdingiausias šių rinkimų aspektas man yra tas, kaip greitai keičiasi naujienų ciklas. Prieš kelias savaites buvo pasikėsinta į Trumpą – tai istorinės svarbos įvykis. Bet šiandien jis jau praktiškai praradęs aktualumą ir, panašu, neturėjo esminio poveikio rinkėjų nuomonei. Bideno pasitraukimas iš kovos likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų taip pat neturi precedento. Žinių srautas ir tempas toks milžiniškas, kad jau po kelių dienų tai nebeatrodo taip reikšminga.
Kalbant apie pasaulio ekonomiką neretai sakoma, kad JAV atsičiaudėjus visas pasaulis ima jausti peršalimo simptomus.
Kokie jūsų artimiausi asmeniniai ir profesiniai siekiai? Kaip norėtumėte plėtoti Rytų Europos Studijų centro veiklą?
Esame pribrendę reikšmingam žingsniui į priekį, įtvirtindami savo statusą kaip lyderiaujančio tarptautinės politikos ir saugumo analitinio centro Lietuvoje ir regione. Tad, tikiuosi, netrukus galėsime paskelbti svarbių naujienų.
Tai, ką darome organizacijoje, atspindi mano filosofiją siekti nuolatinio tobulėjimo – žinių, kompetencijų, empatijos. Manau, kad tik taip galima augti ir išmokti efektyviau spręsti esamus ar ateities iššūkius.
