Jos buvo savo laikotarpio ikonos – stiliaus, grožio, mados, gero skonio. Kiekvieną podiumo merginą – ryškią įdomių bruožų šešiolikmetę Renatą MIKAILIONYTĘ, vos keturiolikos gražuolę Medą JONAITYTĘ, dangaus dydžio akimis ir į jį besiremiančiomis ilgomis kojomis – agentės aptikdavo tiesiog gatvėje.
Dar pilnametystės nesulaukusią Rūtą BARTAŠIŪTĘ į mados pasaulį nukreipė pirmosios Šiauliuose modelių mokyklos įkūrėja, o Smiltei BAGDŽIŪNEI nereikėjo gimti Milane ar Paryžiuje – jos duomenys ir talentas neliko nepastebėti Plungėje.
Renata (50 m.). Gyvenimo pažintis gatvėje
„Su scenografe ir bičiule Renata Valčik ėjome Pilies gatve ir sutikome mano Kolumbą atradėją – scenografą Marijų Jacovskį, kuris parodė į mane tuo metu Dailės akademiją baiginėjusioms Ramunei Piekautaitei ir Julijai Janus: „Ar šita tiks?“ Jos rinko chebrą savo diplominiams darbams demonstruoti. Tais metais studijas baiginėjo auksinė revoliucionierių karta – Juozas Statkevičius, Seržas Gandžumianas, tos pačios Julija su Ramune, Sandra Straukaitė, kiti.
Ypač esu dėkinga R. Piekautaitei – ji man lyg antspaudą uždėjo. Ši banga mane įsuko, užliejo. Tuo metu buvome daug ko pionieriai – begalybė pirmų kartų. Dirbti dabar palyginti lengva, mes daug ko mokėmės iš savęs. O dar ir ekonominis nuosmukis labai stiprus. Neseniai pagalvojau, kad su tada sutiktais žmonėmis sieja ypatingas artumas – pereiti keliai, visi jaunystės atradimai. Tame buvo ir mados, ir labai daug žmogiškumo. Ir šiandien su jais visais galiu pasikalbėti apie sielos gelmes nebijodama, kad bus neįdomu. Mes kartu gavome vertybinį pamatą, stuburą.
O tada, jaunystėje, viskas vyko greitai. Amžinatilsį Dalia Jurginienė, vadovavusi Vilniaus modelių namams, davė etatą, atsirado dizainerių grupė „7+“, „Dienos“ mados savaitė, „Mados infekcija“, režisierius Gintaras Varnas pačiupo mane viename renginių – kažką manyje įžvelgė, kad tinku būti koordinatore, – tapau jo dešiniąja ranka“, – šypsosi Renata, kurią šiandien dažniau galima sutikti avinčią sportbačius nei aukštakulnius – jau keliolika metų jos pagrindinė veikla – landšafto puoselėjimas.
Sutikti ją galima ir mados renginiuose, beveik visuomet – užkulisiuose rikiuojančią ant podiumo žengiančius modelius. Tiesa, ne taip seniai viešėdama Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pati demonstravo madas, bet tai buvo artimo bičiulio Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymas.
„Kaip mokėmės mes? – perklausia Renata. – Susėsdavome S. Straukaitės bute, pasileisdavome VHS kasetę – dabartinė karta nežino, kas tai yra. Ramunė ir Juozas gaudavo labai gerų įrašų, kur madas demonstravo pačios garsiausios to meto manekenės. Sandra iš kažkur turėdavo žurnalų „Vogue“. Dieve, kaip jie kvepėjo! Žmonės dabar nesupras, apie ką kalbu. Žiūrėdavome ir vaizdo klipus – Prince’as, George’as Michaelas, „Duran Duran“, Madonna, Billie Idolas, Dawidas Bowie, Michaelas Jacksonas…
Prisižiūrėdavome į juos ir stengdavomės absorbuoti tai į save. Tada buvo laikas, kai daug kas laužė standartus, viskas – per praktiką. Pamenu, „7+“ grupė buvo nusprendusi, kad jų kolekciją pristatys žmonės iš gatvės. Mokėmės. Vaikščiojome Vilniaus dailės akademijos koridoriais, pasileidę „magą“. Kai randu laiko, ir dabar pravedu „trenažus“ jauniems modeliams. Praktikos turiu prikaupusi begalę per 20 metų darbo „Mados infekcijoje“, kur jaunus žmones pirmiausia turėdavau nuraminti, subtiliai pamokyti valdyti kūną, nes kūno kalba stipriai išduoda žmogaus emociją.
Tada buvo laikas, kai daug kas laužė standartus, viskas – per praktiką.
Scena man buvo ir yra svarbi gyvenimo dalis, nesvarbu, ar pati einu podiumu, ar esu atsakinga, kad viskas, kas ant jo, vyktų sklandžiai. Būta labai daug visko. Kolekcijų pateikimas irgi keičiasi, kaip „dirba“ modelių kūnai, irgi yra laikotarpio mada. Kai buvome Vilniaus modelių namuose, turėjome mokėti sinchroninį vaikščiojimą poromis, – visokie sukiniai, rankų mostai. Buvome jauni ir buvo taip „faina“! Kas, kad kartais pinigų troleibuso bilietėliui nebuvo.“
Ambicingas projektas – agentūra
Ar lengva merginai posovietinėje, žvaigždžių dar nemačiusioje Lietuvoje būti garsiai ir kone visiems atpažįstamai? Renata nesvarsto, kaip į jos populiarumą būtų reagavę mokykloje, nes išgarsėjo tuoj po jos. „Bet buvo gatvė. Tu ja eini visą laiką. O tuo metu modelius dviem rankų pirštais buvo galima suskaičiuoti. Tik vėliau atsirado daugiau.
Dabar galvoju, kad gal kažkuriuo laiku ir buvo truputis įsijautimo į tai, kas esu. Bet tikrai nestipriai. Greitai pripratau nebematyti žvilgsnių. Be to, ir Vilniuje, ir kaime augau su labai šiltais žmonėmis, mane auklėjo būti kuklią ir daug dirbti, neišmokau susireikšminti, tai gal kartais kišdavo koją“, – pripažįsta šiandien.
Renata visą laiką dirbo per keletą darbų: „Man reikėjo pinigų, save išsilaikyti, gyvenome tik su mama ir broliu. Anksti pastebėjo Arūnas Valinskas, pakvietė į savo laidas, dirbau radijuje, prasidėjo renginiai, pozuodavome visokiems kalendoriams, dalyvaudavome akcijose. Vyko daug mados renginių. Tiesą sakant, tada iš modelio darbo buvo galima išsilaikyti – juk turėjau ir etatą Vilniaus modelių namuose.“
1988-aisiais Renata su kitomis pirmosiomis manekenėmis Meda Jonaityte bei Julija Maslinskaja-Ulvydiene įkūrė modelių agentūrą „Image Group“.
Kaip tokios jaunos turėjo tiek drąsos? „Todėl, kad pamatėme, jog gali būti ir geriau, kitaip, naujoviškiau. Kažką sukurti pačioms reikėjo, nes man pradėjus koordinuoti renginius ėmė kreiptis daug žmonių: reikia kažką suorganizuoti, padaryti, reikia kito, trečio. Mes žinojome, mokėjome organizuoti.
Taip viskas ir atsirado, vėliau prisidėjo partneriai iš Italijos. Labai įdomus etapas, jį baigiau pradėjusi studijuoti landšaftą – supratau, kad abu darbai nebesuderinami. Be to, šiuo metu agentūrai puikiai vadovauja Julija.“
Vos aštuoniolikos tapusi viena iš agentūros įkūrėjų, M. Jonaitytė šį žingsnį komentuoja dar paprasčiau: „Kai dabar atsigręžiu atgal, man pačiai tai atrodo neįtikėtina. Tuo metu buvome drąsios merginos – juk kai patirties dar mažai, ir baimės nestabdė. Buvo daug naivumo, bet kartu – ir didelis noras veikti.
Prisimenu, buvau trumpam gavusi vizą į Prancūziją ir keliems mėnesiams išvykau į vieną agentūrą Paryžiuje. Parsivežiau minčių, kaip viskas galėtų vykti ir pas mus, nes tuo metu užsienio durys jau po truputį vėrėsi. Jaučiau, kad mados pasaulis netrukus pasieks ir Lietuvą, norėjosi tarptautiškumo. Grįžusi pasikalbėjau su kolegėmis, vėliau tai aptarėme su Aksana Naujokiene, „Aksmeros“ vadove, kad gal reikia šį tą keisti. Tačiau jai tarptautinės perspektyvos neatrodė įdomios. Ji pasakė: „Jeigu norite, tai darykite pačios.“ Mes taip ir padarėme.
Mūsų įkurta agentūra gyvuoja iki šiol, o aš jau pasukau kitu keliu – esu kūrybos vadovė integruotos komunikacijos agentūroje „Berta & Agency“. Apie pasitraukimą iš mados pasaulio svarsčiau kelerius metus ir sprendimas tikrai nebuvo lengvas. Modelio agento darbas – tarsi gyvenimo būdas be normuotų valandų, gausus bendravimo tiek su modeliais, tiek su jų šeimos nariais, kupinas organizavimo, netikėtų situacijų sprendimo. Kažkuriuo metu tiesiog supratau, kad akys nebedega, kad noriu kitokio gyvenimo ritmo, kitokios veiklos.“
