Kai kalbiesi su Juozu Jonausku, atrodo, kad kiekviena jo gyvenimo stotelė – tai nauja, ryški istorija. Iš mažo miestelio Plungės į Londono šurmulį, iš ekonomikos paskaitų į mados kūrybą, iš oficialių kostiumų į bohemišką „The Mandrake“ viešbučio atmosferą, kur jis kuria ne tik patirtis svečiams, bet ir asmeninį stilių. O šiandien – jis dar ir „JJ Mulata“ prekės ženklo įkūrėjas, po kurio skrybėlėmis slypi daugiau nei mada: jos neša kultūrų, dvasinių patirčių ir asmenybės laisvės energiją.
Apie savo kelią, Londono įkvėpimus, netikėtus susitikimus su pasaulio žvaigždėmis ir tai, kodėl skrybėlė gali būti ne tik aksesuaras, bet ir talismanas, Juozas atvirai pasakoja „ELLE Men“ skaitytojams.
Papasakokite apie savo kelią nuo gimtojo miesto iki Londono – kas buvo tas pirmas žingsnis, kuris pastūmėjo išvykti?
Esu kilęs iš Plungės, mažo miestelio Lietuvoje, ir užaugau namuose, kur muzika bei menas buvo kasdienio gyvenimo dalis. Mano mama buvo fortepijono mokytoja, tėtis – vestuvių vakarėlių dainininkas, sesuo taip pat moko fortepijono, o pusbroliai, dėdės ir tetos – dailininkai, skulptoriai, muzikantai. Visi tikėjosi, kad paseksiu jų pėdomis, bet mane traukė visai kitas kelias. Tuo metu ekonomika man atrodė visiškai nepažinta sritis, todėl išvykau studijuoti į Klaipėdą. Nors mokslas buvo vertingas, greitai supratau, kad jis manęs nežavi.
Vėliau Vilniaus universitete atradau tarptautinio verslo programą, kurioje pagaliau pajutau balansą tarp analitinio mąstymo ir kūrybiškumo. Diplomas atvėrė galimybes tarptautiniu mastu, ir aš nusprendžiau siekti magistro Jungtinėje Karalystėje. Tuo metu trūko pasitikėjimo savimi, jaučiau, kad Lietuvoje buvau susivaržęs, todėl persikraustymas į Londoną tapo išsilaisvinimu. Didmiestis, įvairovė, kūrybiška atmosfera – visa tai leido man pradėti naują skyrių ir būti savimi šimtu procentų.
Ką Londono gyvenimas davė kaip asmenybei ir kaip kūrėjui, ko galbūt nebūtumėte atradęs likęs Lietuvoje?
Londonas yra nepaprastai spalvingas, tiek vizualiai, tiek kultūriškai. Čia nuolat susitinka skirtingos istorijos, kalbos ir tradicijos, ir būtent šis įvairovės jausmas leidžia būti visiškai laisvam. Tu gali būti savimi ir niekas to nekvestionuoja. Ši aplinka mane išmokė būti drąsesnį, eksperimentuoti, rizikuoti. Lietuvoje gyvenimas atrodė labiau apibrėžtas, o Londone pajutau, kad ribų nebėra. Tai suformavo mane ne tik kaip žmogų, bet ir kaip kūrėją.
Dabar dirbate „The Mandrake“ viešbutyje – vietoje, garsėjančioje savo unikaliu stiliumi ir bohemiška atmosfera. Kaip čia atsidūrėte?
Iš tiesų, viskas įvyko gana netikėtai. Jau buvau pasirašęs sutartį dirbti kitame viešbutyje, kai sulaukiau skambučio iš personalo atrankos specialisto. Jis pasiūlė susitikti dėl „The Mandrake“ pozicijos. Atėjau į viešbutį ir vos įžengęs pajutau magnetinę energiją – iš karto supratau, kad tai mano vieta. „The Mandrake“ yra daugiau nei viešbutis – tai tarsi meno galerija, kupina netikėtų istorijų, skirtingų meno kūrinių ir patirčių.
Savininkas Rami Fustokas – meno kolekcionierius ir vizionierius, esantis už šio prekės ženklo idėjos – nuo pat pirmos dienos yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis ir labai svarbus žmogus mano gyvenime. Pats viešbutis tikrai peržengia tradicinio svetingumo ribas. Nuo jogos ir garso terapijos iki vakarėlių – čia kiekviena diena unikali. Būtent šioje aplinkoje pradėjau giliau tyrinėti dvasinį pasaulį, atradau dalykų, kurie dabar veikia tiek mano gyvenimą, tiek kūrybą.
Šiuo metu einu laikinojo vadovo pareigas, ir tai man sukelia daug įtampos, bet taip pat suteikia ir dar daugiau patirties bei augimo. Labai didžiuojuosi, kad viešbutis yra pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų – nuo „geriausio prabangaus butiko viešbučio“ iki „geriausio pasaulio lauko erdvės dizaino“. Šiemet atidarėme ir vieną geriausių privačių narių klubų pavadinimu „Cooc“, kuris savo stiliumi panašus į legendinį „Studio 54“.
Viešbutį yra pamėgusios ir pasaulinės garsenybės. Ar yra nutikę įdomių ar netikėtų istorijų su čia apsistojusiomis žvaigždėmis?
Žvaigždžių tikrai netrūksta: ASAP Rocky, Dua Lipa, Rita Ora, George’as Clooney, Selena Gomez ir daugelis kitų. Viena juokingiausių istorijų buvo su Rihanna. Jos kambaryje televizorius niekaip negalėjo prisijungti prie „Apple TV“, todėl tą pačią minutę teko bėgti į parduotuvę ir nupirkti bei pajungti naują televizorių. Kitą kartą teko sukti cigaretę Johnny Deppui, kuriam buvo pasibaigęs tabako popierius, kartu ją ir surūkėme.
O Fergie iš „Black Eyed Peas“ kartą, kuriai pasirodžiau „įdomus“, neseniai pakvietė mane kartu pietauti ir viduryje restorano ėmė dainuoti „Don’t Cry for Me Argentina“. Visi svečiai atsistojo ir plojo. Nepamirštama.
Neseniai dirbau su Margot Robbie, kuri kuria savo džiną. Ji į viešbutį atvyko pravesti mokymų mūsų baro ir restorano komandai. Ji pasirodė tokia kukli, nuoširdi ir aistringa tam, ką daro, tad ateinančio susitikimo metu planuoju jai padovanoti vieną iš savo kepurių.
Kaip tokia unikali aplinka kasdien įkvepia jūsų stilių ir kūrybą?
Anksčiau dirbau „Michelin“ restoranuose, kur vyravo griežtas formalumas. „The Mandrake“ – visiška priešingybė. Čia skatinamas individualumas, tatuiruotės, papuošalai, net asmeninis „personažas“. Labai greitai sukūriau savąjį. Pasidariau pirmą tatuiruotę – paukščius ant kaklo, simbolizuojančius laisvę.
Pradėjau rinktis juodą, bohemišką aprangą su ryškiais akcentais – žiedais, auskarais. Tai ne tik pakeitė mano stilių, bet ir suteikė daugiau kūrybiškumo bei pasitikėjimo savimi.
Kaip iš tarptautinio verslo ir ekonomikos studijų atsidūrėte skrybėlių kūrimo pasaulyje? Ką jums pačiam reiškia skrybėlė – aksesuaras, meno kūrinys ar savotiškas apsauginis šarvas?
„JJ Mulata“ gimė ne iš verslo plano, o iš mano kelionių, žmonių, kuriuos sutikau, ir meilės daiktams, turintiems sielą. Viskas prasidėjo Sen Tropeze, kai nusipirkau pirmąją fedorą. Ji buvo graži, bet neturėjo nei charakterio, nei sielos. Vėliau Tulumo mieste atradau Meksikos meistrus, kurie kepures kuria kaip dalį savo tapatybės, asmenybės pratęsimą. Pradėjau vis daugiau laiko praleisti tarp Tulumo ir Plaja del Karmeno, ir kuo daugiau tyrinėjau salas ir miestelius, tuo labiau įsimylėjau Lotynų Amerikos kultūrą ir žmones.
Tada viskas susidėliojo: norėjau kurti kepures, kurios atrodytų gyvos, pasakotų istorijas ir atspindėtų tą nuostabų kultūrų junginį, kurį patyriau. Taip gimė „JJ Mulata“ prekės ženklas, kur kiekvienas gaminys yra individualus, rankų darbo, kupinas charakterio, jungiantis prabangų meistriškumą su laisva, bohemiška dvasia.
Kodėl būtent toks pavadinimas – kokia jo istorija ar simbolika?
JJ – tai mano vardo inicialai. „Mulata“ – tai mergina, mišrios rasės meksikietė, kuri mane įkvėpė savo meistriškumu Tulumo mieste ir su kuria iki šiol kuriame skrybėles. Tai įvairovės, kultūrų susiliejimo simbolis. „JJ Mulata“ skrybėlės kuriamos visiems – nepriklausomai nuo rasės, lyties ar skirtumų. Idėja kilo iš suvokimo, kad kepurė gali būti daugiau nei aksesuaras – ji gali būti asmenybės pratęsimas, pasakoti istoriją, turėti charakterį.
Kuo jūsų skrybėlės skiriasi nuo kitų rinkoje – ar tai dizainas, medžiagos, filosofija, ar viskas kartu?
Kurdami galvojame ne tik apie madą ar funkcionalumą – nors abu dalykai svarbūs. Galvojame apie kepurės charakterį: kokią istoriją ji pasakoja, kokią energiją neša ir kaip ji susijusi su tuo, kas ją nešios. Mano fedoros yra universalios, bet kartu pilnos charakterio. Jos dera tiek prie smokingų, tiek prie džinsų. Kiekviena skrybėlė kuriama pagal asmenybę – pavyzdžiui, „Fuego Toro“ skirta aistringai, stipriai energijai, o „Mirage Lunaire“ – ramiam ir paslaptingam charakteriui.
Šiuo metu kuriu skrybėlę dainininkei Coucou Chloe. Jos stilius tamsus, drąsus, tad ir kepurė tai atspindės. Mano klientai – tai žmonės, vertinantys meistriškumą, individualumą ir prasmę. Jie yra keliautojai, kūrėjai, laisvos dvasios vyrai ir moterys, kurie mato madą kaip savo asmenybės išraišką. Jie nenori masinės gamybos – jie ieško reto, asmeniško ir nesenstančio.
Kokią vietą jūsų gyvenime apskritai užima mada – darbas, hobis ar gyvenimo būdas? Kaip pats apibūdintumėte savo stilių?
Bohemiškas, drąsus, kontrastingas – taip galėčiau apibūdinti savo stilių. Mada man yra gyvenimo būdas, kasdienė galimybė išreikšti, kas esu ir kaip jaučiuosi. Skrybėlės man nėra tik priedas – jos yra mano parašas. Jos įrėmina veidą, nustato dienos toną ir pasako apie mane dar prieš pradedant kalbėti. Nepasakyčiau, kad turiu fiksuotą „stilių“, nes prisitaikau pagal vietą, situaciją ir nuotaiką.
Mano diena prasideda 6.30 val. ryto, visada su kava, tada tiesiai į sporto salę, su šortais ir sportbačiais. Vėliau mano „Mandrake“ stilius darbui: asmeninė tamsaus bohemiško ir klasikinio derinio kombinacija. Vakare, išeinant į restoranus ar barus, stilius keičiasi, atsiranda daugiau spalvų, eklektiškų detalių, kontrastų tarp sportinio ir klasikinio stiliaus.
Nemanau, kad minimalūs ar itin švarūs deriniai būtų įdomūs. Man svarbu tekstūra, sluoksniai ir charakteris. Spalvos atlieka didelį vaidmenį mano aprangoje, atspindėdamos mano nuotaiką.
Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas – nuo idėjos iki skrybėlės? Ar kuriate vienas, ar turite komandą, meistrus, su kuriais bendradarbiaujate?
Šiuo metu esu kūrybinis vizionierius, dirbantis savarankiškai, kartu su nuostabia skrybėlių kūrėja Tulumo mieste. Ji pasaulį jaučia taip pat kaip aš, todėl kartu realizuojame kiekvieną dizainą taip, kaip įsivaizduoju. Galiausiai, niekas nesukuria skrybėlių geriau nei meistrai iš Meksikos. Kiekviena skrybėlė – unikali, pritaikyta konkrečiam žmogui ar situacijai.
Kur norėtumėte matyti „JJ Mulata“ po penkerių metų, kokius tikslus esate išsikėlęs?
Šiuo metu einu pasroviui. Pirmoji mano kolekcija beveik išparduota, todėl imu trumpą atostogų pertrauką, kad pailsėčiau. Grįžęs galbūt pradėsiu dirbti prie naujos kolekcijos. Tikiu, kad ji gali išaugti į kažką didesnio, tačiau niekur neskubu. Man „JJ Mulata“ yra apie procesą, kuriuo galiu mėgautis, leisti jam natūraliai vystytis ir kurti tik tada, kai įkvėpimas tikras. Noriu išlaikyti prekės ženklo sielą, todėl šiuo metu mano tikslas paprastas – plaukti kartu su procesu ir pažiūrėti, kur jis mane nuves.
Galiausiaui – ar turite mėgstamiausią savo kurtą skrybėlę – tokią, kurios niekam neatiduotumėte? Ar yra svajonių klientas, kuriam norėtumėte sukurti skrybėlę?
Taip – „Étoile Sauvage“, arba „Laukinė žvaigždė“. Iš viršaus karūna sudaro tobulą žvaigždės formą – tamsią ir paslaptingą, tačiau sugavus šviesą ji spindi charakteriu. Sąžiningai, norėčiau kurti skrybėles pirmiausia žmonėms, kurie iš tikrųjų vertina skrybėlių meną ir jaučia teigiamą energiją – ne tik garsenybėms. Bet jei reikėtų rinktis, mano mėgstamiausias aktorius Johnny Deppas būtų tobula pasirinkimo kandidatūra. Jo drąsus, eklektiškas stilius kalba tuo pačiu „JJ Mulata“ „balsu“, ir galiu visiškai įsivaizduoti jį dėvint „Étoile Sauvage“ – ji tarsi būtų pagaminta specialiai jam.
Papasakokite apie savo kelią nuo gimtojo miesto iki Londono – kas buvo tas pirmas žingsnis, kuris pastūmėjo išvykti?
Esu kilęs iš Plungės, mažo miestelio Lietuvoje, ir užaugau namuose, kur muzika bei menas buvo kasdienio gyvenimo dalis. Mano mama buvo fortepijono mokytoja, tėtis – vestuvių vakarėlių dainininkas, sesuo taip pat moko fortepijono, o pusbroliai, dėdės ir tetos – dailininkai, skulptoriai, muzikantai. Visi tikėjosi, kad paseksiu jų pėdomis, bet mane traukė visai kitas kelias.
Tuo metu ekonomika man atrodė visiškai nepažinta sritis, todėl išvykau studijuoti į Klaipėdą. Nors mokslas buvo vertingas, greitai supratau, kad jis manęs nežavi. Vėliau Vilniaus universitete atradau tarptautinio verslo programą, kurioje pagaliau pajutau balansą tarp analitinio mąstymo ir kūrybiškumo.
Diplomas atvėrė galimybes tarptautiniu mastu, ir aš nusprendžiau siekti magistro Jungtinėje Karalystėje. Tuo metu trūko pasitikėjimo savimi, jaučiau, kad Lietuvoje buvau susivaržęs, todėl persikraustymas į Londoną tapo išsilaisvinimu. Didmiestis, įvairovė, kūrybiška atmosfera – visa tai leido man pradėti naują skyrių ir būti savimi šimtu procentų.
Ką Londono gyvenimas davė kaip asmenybei ir kaip kūrėjui, ko galbūt nebūtumėte atradęs likęs Lietuvoje?
Londonas yra nepaprastai spalvingas, tiek vizualiai, tiek kultūriškai. Čia nuolat susitinka skirtingos istorijos, kalbos ir tradicijos, ir būtent šis įvairovės jausmas leidžia būti visiškai laisvam. Tu gali būti savimi ir niekas to nekvestionuoja. Ši aplinka mane išmokė būti drąsesnį, eksperimentuoti, rizikuoti. Lietuvoje gyvenimas atrodė labiau apibrėžtas, o Londone pajutau, kad ribų nebėra. Tai suformavo mane ne tik kaip žmogų, bet ir kaip kūrėją.
Dabar dirbate „The Mandrake“ viešbutyje – vietoje, garsėjančioje savo unikaliu stiliumi ir bohemiška atmosfera. Kaip čia atsidūrėte?
Iš tiesų, viskas įvyko gana netikėtai. Jau buvau pasirašęs sutartį dirbti kitame viešbutyje, kai sulaukiau skambučio iš personalo atrankos specialisto. Jis pasiūlė susitikti dėl „The Mandrake“ pozicijos. Atėjau į viešbutį ir vos įžengęs pajutau magnetinę energiją – iš karto supratau, kad tai mano vieta.
„The Mandrake“ yra daugiau nei viešbutis – tai tarsi meno galerija, kupina netikėtų istorijų, skirtingų meno kūrinių ir patirčių. Savininkas Rami Fustokas – meno kolekcionierius ir vizionierius, esantis už šio prekės ženklo idėjos – nuo pat pirmos dienos yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis ir labai svarbus žmogus mano gyvenime.
Pats viešbutis tikrai peržengia tradicinio svetingumo ribas. Nuo jogos ir garso terapijos iki vakarėlių – čia kiekviena diena unikali. Būtent šioje aplinkoje pradėjau giliau tyrinėti dvasinį pasaulį, atradau dalykų, kurie dabar veikia tiek mano gyvenimą, tiek kūrybą. Šiuo metu einu laikinojo vadovo pareigas, ir tai man sukelia daug įtampos, bet taip pat suteikia ir dar daugiau patirties bei augimo.
Labai didžiuojuosi, kad viešbutis yra pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų – nuo „geriausio prabangaus butiko viešbučio“ iki „geriausio pasaulio lauko erdvės dizaino“. Šiemet atidarėme ir vieną geriausių privačių narių klubų pavadinimu „Cooc“, kuris savo stiliumi panašus į legendinį „Studio 54“.
Viešbutį yra pamėgusios ir pasaulinės garsenybės. Ar yra nutikę įdomių ar netikėtų istorijų su čia apsistojusiomis žvaigždėmis?
Žvaigždžių tikrai netrūksta: ASAP Rocky, Dua Lipa, Rita Ora, George’as Clooney, Selena Gomez ir daugelis kitų. Viena juokingiausių istorijų buvo su Rihanna. Jos kambaryje televizorius niekaip negalėjo prisijungti prie „Apple TV“, todėl tą pačią minutę teko bėgti į parduotuvę ir nupirkti bei pajungti naują televizorių.
Kitą kartą teko sukti cigaretę Johnny Deppui, kuriam buvo pasibaigęs tabako popierius, kartu ją ir surūkėme. O Fergie iš „Black Eyed Peas“ kartą, kuriai pasirodžiau „įdomus“, neseniai pakvietė mane kartu pietauti ir viduryje restorano ėmė dainuoti „Don’t Cry for Me Argentina“. Visi svečiai atsistojo ir plojo. Nepamirštama. Neseniai dirbau su Margot Robbie, kuri kuria savo džiną. Ji į viešbutį atvyko pravesti mokymų mūsų baro ir restorano komandai. Ji pasirodė tokia kukli, nuoširdi ir aistringa tam, ką daro, tad ateinančio susitikimo metu planuoju jai padovanoti vieną iš savo kepurių.
Kaip tokia unikali aplinka kasdien įkvepia jūsų stilių ir kūrybą?
Anksčiau dirbau „Michelin“ restoranuose, kur vyravo griežtas formalumas. „The Mandrake“ – visiška priešingybė. Čia skatinamas individualumas, tatuiruotės, papuošalai, net asmeninis „personažas“. Labai greitai sukūriau savąjį. Pasidariau pirmą tatuiruotę – paukščius ant kaklo, simbolizuojančius laisvę. Pradėjau rinktis juodą, bohemišką aprangą su ryškiais akcentais – žiedais, auskarais. Tai ne tik pakeitė mano stilių, bet ir suteikė daugiau kūrybiškumo bei pasitikėjimo savimi.
Kaip iš tarptautinio verslo ir ekonomikos studijų atsidūrėte skrybėlių kūrimo pasaulyje? Ką jums pačiam reiškia skrybėlė – aksesuaras, meno kūrinys ar savotiškas apsauginis šarvas?
„JJ Mulata“ gimė ne iš verslo plano, o iš mano kelionių, žmonių, kuriuos sutikau, ir meilės daiktams, turintiems sielą. Viskas prasidėjo Sen Tropeze, kai nusipirkau pirmąją fedorą. Ji buvo graži, bet neturėjo nei charakterio, nei sielos. Vėliau Tulumo mieste atradau Meksikos meistrus, kurie kepures kuria kaip dalį savo tapatybės, asmenybės pratęsimą. Pradėjau vis daugiau laiko praleisti tarp Tulumo ir Plaja del Karmeno, ir kuo daugiau tyrinėjau salas ir miestelius, tuo labiau įsimylėjau Lotynų Amerikos kultūrą ir žmones.
Tada viskas susidėliojo: norėjau kurti kepures, kurios atrodytų gyvos, pasakotų istorijas ir atspindėtų tą nuostabų kultūrų junginį, kurį patyriau. Taip gimė „JJ Mulata“ prekės ženklas, kur kiekvienas gaminys yra individualus, rankų darbo, kupinas charakterio, jungiantis prabangų meistriškumą su laisva, bohemiška dvasia.
Kodėl būtent toks pavadinimas – kokia jo istorija ar simbolika?
JJ – tai mano vardo inicialai. „Mulata“ – tai mergina, mišrios rasės meksikietė, kuri mane įkvėpė savo meistriškumu Tulumo mieste ir su kuria iki šiol kuriame skrybėles. Tai įvairovės, kultūrų susiliejimo simbolis. „JJ Mulata“ skrybėlės kuriamos visiems – nepriklausomai nuo rasės, lyties ar skirtumų. Idėja kilo iš suvokimo, kad kepurė gali būti daugiau nei aksesuaras – ji gali būti asmenybės pratęsimas, pasakoti istoriją, turėti charakterį.
Kuo jūsų skrybėlės skiriasi nuo kitų rinkoje – ar tai dizainas, medžiagos, filosofija, ar viskas kartu?
Kurdami galvojame ne tik apie madą ar funkcionalumą – nors abu dalykai svarbūs. Galvojame apie kepurės charakterį: kokią istoriją ji pasakoja, kokią energiją neša ir kaip ji susijusi su tuo, kas ją nešios. Mano fedoros yra universalios, bet kartu pilnos charakterio. Jos dera tiek prie smokingų, tiek prie džinsų. Kiekviena skrybėlė kuriama pagal asmenybę – pavyzdžiui, „Fuego Toro“ skirta aistringai, stipriai energijai, o „Mirage Lunaire“ – ramiam ir paslaptingam charakteriui.
Šiuo metu kuriu skrybėlę dainininkei Coucou Chloe. Jos stilius tamsus, drąsus, tad ir kepurė tai atspindės. Mano klientai – tai žmonės, vertinantys meistriškumą, individualumą ir prasmę. Jie yra keliautojai, kūrėjai, laisvos dvasios vyrai ir moterys, kurie mato madą kaip savo asmenybės išraišką. Jie nenori masinės gamybos – jie ieško reto, asmeniško ir nesenstančio.
Kokią vietą jūsų gyvenime apskritai užima mada – darbas, hobis ar gyvenimo būdas? Kaip pats apibūdintumėte savo stilių?
Bohemiškas, drąsus, kontrastingas – taip galėčiau apibūdinti savo stilių. Mada man yra gyvenimo būdas, kasdienė galimybė išreikšti, kas esu ir kaip jaučiuosi. Skrybėlės man nėra tik priedas – jos yra mano parašas. Jos įrėmina veidą, nustato dienos toną ir pasako apie mane dar prieš pradedant kalbėti. Nepasakyčiau, kad turiu fiksuotą „stilių“, nes prisitaikau pagal vietą, situaciją ir nuotaiką.
Mano diena prasideda 6.30 val. ryto, visada su kava, tada tiesiai į sporto salę, su šortais ir sportbačiais. Vėliau mano „Mandrake“ stilius darbui: asmeninė tamsaus bohemiško ir klasikinio derinio kombinacija. Vakare, išeinant į restoranus ar barus, stilius keičiasi, atsiranda daugiau spalvų, eklektiškų detalių, kontrastų tarp sportinio ir klasikinio stiliaus. Nemanau, kad minimalūs ar itin švarūs deriniai būtų įdomūs. Man svarbu tekstūra, sluoksniai ir charakteris. Spalvos atlieka didelį vaidmenį mano aprangoje, atspindėdamos mano nuotaiką.
Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas – nuo idėjos iki skrybėlės? Ar kuriate vienas, ar turite komandą, meistrus, su kuriais bendradarbiaujate?
Šiuo metu esu kūrybinis vizionierius, dirbantis savarankiškai, kartu su nuostabia skrybėlių kūrėja Tulumo mieste. Ji pasaulį jaučia taip pat kaip aš, todėl kartu realizuojame kiekvieną dizainą taip, kaip įsivaizduoju. Galiausiai, niekas nesukuria skrybėlių geriau nei meistrai iš Meksikos. Kiekviena skrybėlė – unikali, pritaikyta konkrečiam žmogui ar situacijai.
Kur norėtumėte matyti „JJ Mulata“ po penkerių metų, kokius tikslus esate išsikėlęs?
Šiuo metu einu pasroviui. Pirmoji mano kolekcija beveik išparduota, todėl imu trumpą atostogų pertrauką, kad pailsėčiau. Grįžęs galbūt pradėsiu dirbti prie naujos kolekcijos. Tikiu, kad ji gali išaugti į kažką didesnio, tačiau niekur neskubu. Man „JJ Mulata“ yra apie procesą, kuriuo galiu mėgautis, leisti jam natūraliai vystytis ir kurti tik tada, kai įkvėpimas tikras. Noriu išlaikyti prekės ženklo sielą, todėl šiuo metu mano tikslas paprastas – plaukti kartu su procesu ir pažiūrėti, kur jis mane nuves.
Galiausiaui – ar turite mėgstamiausią savo kurtą skrybėlę – tokią, kurios niekam neatiduotumėte? Ar yra svajonių klientas, kuriam norėtumėte sukurti skrybėlę?
Taip – „Étoile Sauvage“, arba „Laukinė žvaigždė“. Iš viršaus karūna sudaro tobulą žvaigždės formą – tamsią ir paslaptingą, tačiau sugavus šviesą ji spindi charakteriu. Sąžiningai, norėčiau kurti skrybėles pirmiausia žmonėms, kurie iš tikrųjų vertina skrybėlių meną ir jaučia teigiamą energiją – ne tik garsenybėms. Bet jei reikėtų rinktis, mano mėgstamiausias aktorius Johnny Deppas būtų tobula pasirinkimo kandidatūra. Jo drąsus, eklektiškas stilius kalba tuo pačiu „JJ Mulata“ „balsu“, ir galiu visiškai įsivaizduoti jį dėvint „Étoile Sauvage“ – ji tarsi būtų pagaminta specialiai jam.
