Visai neseniai mados pasaulį apskriejo liūdna žinia – mirė interjero dizainerė, tekstilės ir senovinių audinių ekspertė, stilistė Iris Apfel. Moteriai buvo 102-eji.
Niekas neabejoja, kad I.Apfel antspaudas mados istorijos puslapiuose bus toks ryškus, kaip ir ji pati. Amerikietė sukūrė stulbinančią karjerą (jos klientėmis buvo tokios įžymybės, kaip verslininkė, kvepalų ir kosmetikos kampanijos įkūrėja Estee Lauder bei aktorė Greta Garbo), tapo tikrų tikriausia stiliaus ikona ir socialinių tinklų žvaigžde: „TikTok“ platformoje Iris turėjo beveik 300 tūkst., o „Instagram“ – daugiau nei 3 milijonus įvairiausio amžiaus, lyties ir pažiūrų sekėjų.
I.Apfel stilių daugelis įvardija kaip „neįtikėtiną“. Moteris puošėsi itin ryškiais, kostiumus primenančiais drabužiais, dėvėjo daugybę aksesuarų. Tiek jos papuošalai, tiek ir aprangos detalės buvo spalvingos ir unikalios. Tiulis, plunksnos, blizgučiai, aukštosios mados drabužiai ir blusų turguje rasti apdarai – nebuvo nieko, ko ši mados ikona negalėtų suderinti. „Buvimas stilingu ir buvimas madingu yra du visiškai skirtingi dalykai. Norint būti madingu, užtenka nusipirkti madingų apdarų. Stilius yra žmogaus DNR. Jis siejasi su originalumu ir drąsa“, – yra sakiusi ji.
Buvimas stilingu ir buvimas madingu yra du visiškai skirtingi dalykai. Norint būti madingu, užtenka nusipirkti madingų apdarų. Stilius yra žmogaus DNR. Jis siejasi su originalumu ir drąsa.
Apie paveldėtą potraukį madai byloja ir dizainerės šeimos narių profesijos. I.Apfel senelis dirbo siuvėju, o tėvas tiekė veidrodžius dekoratoriams. Iris mama mados pasaulyje buvo įsitvirtinusi kone labiausiai – jai priklausė mados parduotuvė.
Įtakos Iris stiliaus pojūčiui turėjo ir gyvenamoji vieta. Stileiva užaugo vienoje iš pasaulio mados sostinių, Niujorke. Niujorko universitete ji turėjo galimybę studijuoti meno istoriją, o laisvu laiku vaikščioti po parodas, muges, jos itin mėgtas dėvėtų daiktų parduotuves. Iris kurį laiką užsidirbdavo rūšiuodama antikvarinius daiktus bei medžiagas, kurių itin trūko po Antrojo Pasaulinio karo.
1948-aisias Iris laimingai ištekėjo ir jos asmeniniame gyvenime bei karjeroje prasidėjo naujas tarpsnis. Moters vyras Carlas Apfelis buvo gabus verslui, o ji – dizainui. Dekoro darbais užsiėmę sutuoktiniai baldų ir retų audinių dizaino projektams ieškojo visame pasaulyje, lankėsi vietinėse parduotuvėlėse, amatininkų dirbtuvėse. Kadangi kokybiškų audinių paklausa buvo didžiulė, XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje jiedu nutarė įkurti prabangios tekstilės gamybos įmonę „Old World Weavers“, kuri sulaukė didelio pasisekimo. I.Apfel ne kartą teko dekoruoti Baltuosius rūmus, prabangius viešbučius, Metropoliteno meno muziejų.
Nors mados pasaulyje Iris sukosi nuo vaikystės, didžiausiu sėkmės tramplinu jai tapo būtent pastarajame muziejuje 2005-aisiais kone atsitiktinai įvykusi paroda. Daugelis kultūros darbuotojų pažinojo Iris, žinojo apie jos pomėgį kolekcionuoti drabužius ir bižuteriją, tad paprašė savo privačius daiktus pademonstruoti ir visuomenei. Parodos viešinimui nebuvo skirta lėšų ir apie Iris žinojo tik savo srities profesionalai, bet parodą greit išreklamavo jos lankytojai, kurie sužavėti dalijosi parodos akimirkomis internete. Netrukus moters asmeninių daiktų paroda apsilankė ir kituose Jungtinių Valstijų muziejuose ir taip prasidėjo dar vienas Iris karjeros etapas. „Manau, kad išėjimas į pensiją yra blogesnis likimas nei mirtis. Nors ir esate tam tikro amžiaus, dar nereiškia, kad turite sustoti“, – yra kalbėjusi mados ikona.
Manau, kad išėjimas į pensiją yra blogesnis likimas nei mirtis. Nors ir esate tam tikro amžiaus, dar nereiškia, kad turite sustoti.
