Visų mylimi dryžiai: dabar jais vilkti stileivos, o anksčiau – kaliniai ir svetimaujančios žmonos

Nuotrauka
Instagramas: blaireadiebee, xeniaadonts, chiaraferragni
CLASSIC IAB | straipsnio pradžioje 970x250
Reklama

Šiandien dryžiais marginta apranga siejama su klasika, sportiškumu ir elegancija, tačiau dar prieš keletą šimtų metų viskas buvo kitaip. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, dryžuotas raštas – tarsi iš pelenų, kalbant tiksliau, iš jūros gelmių pakilęs feniksas.

Dar viduramžiais audiniai rodė asmens socialinį statusą ir kilmę. Anot viduramžių istorijos profesoriaus Michelio Pastoreau, daugelio nuostabai, XIII–XV amžiuje Vakarų pasaulyje dryžuotais drabužiais įprastai rengėsi kaliniai, teismų juokdariai, prostitutės, muzikantai ir kiti žemesniems sluoksniams priklausę žmonės. Ne išimtis – menas ir literatūra, kur dryžuoti audiniai buvo siejami su svetimaujančiomis žmonomis, pažemintais riteriais ir net pačiu velniu.

Kiek vėliau dryžiai nugulė ant tarnų ir vergų drabužių. Panašiu metu, XV–XVI amžiuje, dryžiai papuošė ir Milano aristokratų aprangą.

Dryžių istorijoje svarbus… maras. XIV amžiuje kone pusę Europos gyventojų pražudžiusi maro pandemija ironiškai tapo valstybių akstinu atgimti. Kadangi mirė daug darbininkų, didžiulė dirbančiųjų paklausa paskatino kelti atlyginimus. Nemažai asmenų susikrovė turtus, nes sulaukė milžiniškų palikimų. Žmonės tapo turtingesni ir panoro puoštis prabangesniais bei išskirtinesniais apdarais, o dryžiai tapo savotišku laisvės elgtis kaip tik norisi simboliu.

Romantizme – epochoje, kurioje buvo aktyviai maištaujama prieš nusistovėjusias socialines ir politines normas, – dryžiai irgi sieti su laisve. Šiaurės Amerikos žemyne dryžiai puošė amerikiečių revoliucionierių vėliavą. Amerikiečių kovą už laisvę palaikantys prancūzai Europoje irgi ėmė dabintis dryžuotais apdarais. Dryžiais puošėsi ir kiti iš svetimos imperijos gniaužtų norintys ištrūkti revoliucionieriai.

Ėmė populiarėti ir vertikalūs dryžiai. Šie papuošė savo laikotarpio garsenybių namus. Dryžiais dabinta tekstile rūmus dekoravo legendinis prancūzų karvedys Napoleonas ir jo mylimoji Žozefina, dryžiai padabino ir Prūsijos karališkosios šeimos rezidenciją – Charlottenhofo rūmus.

Kaip ir įprasta mados istorijoje, tam, kad iš pažiūros netinkamas ar itin specifinis apdaras virstų geidžiamu stiliaus laimikiu, užtenka vieno garsaus asmens įsikišimo. Marinistinės aprangos istorijoje tokiu žmogumi tapo kūrybiškoji karalienė Viktorija. Norėdama nustebinti savo vyrą pasiplaukiojimo metu, sūnų Edwardą Albertą ji aprengė jūreivio eilute. Jau netrukus panašiais apdarais savo atžalas rengė ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir viso Senojo žemyno grietinėlė.

Reklama

Netrukus po to, 1858-aisiais, sukurtas kone populiariausias dryžių raštas – bretonų. Šiam raštui būdingos mėlynos ir dvigubai už jas platesnės baltos spalvų juostos. Būtent šiuo raštu buvo margintos oficialios Bretanės regione įsikūrusio laivyno jūreivių uniforminės palaidinės. Tamsiai mėlyna dryžių spalva pasirinkta dėl to, nes gerai maskuoja dėmes, o balta – dėl saugumo: baltai apsirengusį asmenį lengviau pamatyti, jeigu šis iškrinta už borto.

Už tai, kad šiandien daugelis puošiasi bretonų raštu margintais marškinėliais, galime dėkoti ir Coco Chanel. Prancūzų mados legenda išpopuliarino šį drabužį įtakingų bičiulių rate ir visuomenėje, pristatydama savo kolekcijas. Tam padėjo ir tuometis kontekstas – praūžus Pirmajam pasauliniam karui, daugelis nusimetė puošnius nepatogius apdarus ir juos iškeitė į paprasto dizaino praktiškus drabužius.

Nuo kalėjimo vienučių iki prabangių jachtų – dryžuota mada savo istoriją rašo ir šiais laikais. 1967-aisiais kaklaraiščių kompanijoje „Beau Brummel Ties“ dirbęs Ralphas Laurenas sukūrė dryžuotus kaklaraiščius. Dryžių motyvą jis panaudojo ir vėlesnėse drabužių kolekcijose, šiandien dryžuoti marškiniai jau yra tapę dizainerio prekės ženklo skiriamuoju apdaru. Dryžius taip pat mėgsta dizaineris Jeanas Paulas Gaultier, „Missoni“, „Adidas“, „Tommy Hilfinger“ ir kiti prekių ženklai.

Kaip derinti dryžius?

Stilistai pataria atsižvelgti į keletą taisyklių. Dryžuotą rūbą rekomenduojama derinti su klasikinėmis spalvomis – juoda, balta, pilka, tamsiai mėlyna, raudona. Toks derinys įvaizdžiui suteiks harmonijos. Siūloma nebijoti eksperimentuoti – dryžių raštą derinti su gėlėmis, taškeliais ar kitokio tipo dryžiais.

Vertikalūs dryžiai vizualiai pailgina figūrą, padeda atrodyti aukštesnėms, kai horizontalūs ją paplatina. Dryžius reikėtų rinktis pagal tai, kokį efektą norite pasiekti.

Aksesuarus patariama rinktis tokius, kurie papildo dryžuotą aprangą, o ne su ja kontrastuoja. Prie dryžuotų apdarų puikiai tinka smėlio spalvos bateliai, krepšiai.