Žinomi šalies architektai pasidalijo naujausiomis interjero tendencijomis

Autorius
Agnė Mačiulytė

Į 2025-uosius įžengėme įkvėpti natūralumo. Interjere bus madingi šilti žemės atspalviai, natūralios kokybiškos medžiagos ir kuo daugiau šviesos – apšviesime sienas, paveikslus, atidengsime langus, rūpinsimės foniniu ir akcentiniu apšvietimu.

Kviečiame apžvelgti, kokios tendencijos ir inovacijos šiemet vyraus pagrindinėse namų erdvėse: svetainėje, miegamajame, darbo zonoje, virtuvėje ir vonios kambaryje.

Svetainė

Architektė Domantė Daktarė sako, kad svetainės erdvėje šiuo metu karaliauja masyvios, sunkios, erdvei „svorio“ suteikiančios ir išskirtinai patogios, gilios, nepriekaištingam poilsiui skirtos sofos.

Anot architektės, svetainės erdvėje labai svarbu pasirūpinti natūraliu ir dirbtiniu apšvietimu. Jos kurtame interjere dirbtinio apšvietimo sprendimai leidžia išryškinti akcentuotas sienas, paveikslus ir geba kurti skirtingą, tiek foninio, tiek akcentinio tipo, apšvietimą bendrai erdvei. Natūraliam apšvietimui suvaldyti pasitelkta žaliuzių ir užuolaidų kombinacija. Ši ypač aktuali saulėtiems kambariams, itin arti kaimynų esantiems butams, kuriuose norisi privatumo.

Norbert Tukaj nuotr.

Miegamasis

Miegamojo erdvėje lietuviai nuo seno mėgsta akcentuotas sienas. Seniau ant jų dažnai guldavo akcentiniai tapetai, kuriuos dabar pakeitė medžio, įvairių tekstūrų dekoras. Neretai norimas rezultatas pasiekiamas pasitelkus ne skirtingą spalvą, o faktūrą ir tekstūrą, sako architektė D. Daktarė.

Svarbi miegamojo tendencija – jaukus vakarinis apšvietimas: madingi staliniai šviestuvai, paslėptas LED apšvietimas be matomo šviesos šaltinio. Kalbėdama apie miegamojo inovacijas, ji išskiria pagal miegamojo sienos matmenis gaminamus lovūgalius, suteikiančius kambariui subtilumo. Itin praktišku pasirinkimu architektė įvardija stumdomas drabužinės duris, kurios neužima praėjimo ploto.

„Praktiškumas atsispindi natūralume. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad natūralios medžiagos reikalauja daugiau dėmesio ir priežiūros, ilgalaikėje perspektyvoje jos tarnauja ne tik ilgiau, bet ir visuomet gali būti atnaujintos. Pavyzdžiui, nušlifavus medines grindis, galima turėti ne tik naują grindų sluoksnį, bet ir suteikti jam visiškai naują spalvą. Natūralaus akmens paviršiai nebijo vandens, kaitros, jie gali būti poliruojami. Dirbtinės medžiagos, net itin brangios, tokių galimybių nesuteikia, – pasakoja D. Daktarė. – Miegamojo erdvėje praktiškų sprendimų poreikį padiktuoja turimų daiktų skaičius. Dažnai prireikia itin elegantiškos, daug daiktų talpinančios sofos.“

Norbert Tukaj nuotr.

Virtuvė

Reklama

„Šių dienų modernios virtuvės tendencijos – monumentalumas, minimalizmas, ergonomika. Madinga personalizuota virtuvė be kasdienių buities elementų“, – pasakoja architektė Evelina Talandzevičienė.

Šiandien architektūrinėje namo kompozicijoje virtuvės erdvė dažnai planuojama pagrindinėje gyvenamojoje erdvėje kartu su valgomuoju ir svetaine. Tačiau, kuriant dinamišką interjero erdvę, numatomas skirtingas zonų aukštis, architektūriniai elementai – atrijai, šviesos „šuliniai“. Praktiška tendencija – galinė virtuvė – pagalbinė virtuvės dalis, sėkmingai paslėpta baldinėje kompozicijoje. Taip pat tai gali būti patalpa su atskirtu įėjimu šalia virtuvės.

Virtuvė tampa lengvų pusryčių, bendravimo, pasisėdėjimo vieta, tad ypatingas dėmesys skiriamas virtuvės salos baldui, jo dizainui, ergonomikai. Anot architektės, šioje vietoje dažniausiai numatomas išskirtinio dizaino apšvietimas, parenkami sėdėti skirti derančio stiliaus baldai. Tiesa, moderniose virtuvėse apšvietimas dažnai skirtas ne tik darbiniam paviršiui apšviesti, bet įrengiamas ir vidinėje virtuvės dalyje, stalčiuose, spintelėse. Vyrauja natūralios, bet patvarios virtuvės medžiagos: natūralus akmuo, kvarcitai, keramika, plienas.

Vonios kambarys

Šiuolaikinis vonios kambario dizainas atliepia bendras interjero tendencijas ir vis labiau orientuojasi į natūralumą, funkcionalumą ir estetiką. Architekto Tomo Milkamanavičiaus nuomone, viena ryškiausių šių dienų tendencijų – langas vonioje, kuris „atveda“ dienos šviesą, vizualiai padidina erdvę ir formuoja ryšį su aplinka. Šviesos ir erdvės pojūtį sustiprina efemeriškas, švelnus integruotas apšvietimas, kuris ne tik sukuria jaukią atmosferą, bet ir pabrėžia interjero detales.

Medžiagų parinkimas taip pat atspindi šiuolaikines interjero gaires – vonios kambariuose vis dažniau naudojamos natūralios medžiagos, tokios kaip medis ir akmuo. Erdvės planavimas tampa vis racionalesnis – vonią vis dažniau pakeičia dušas, nes yra dažniau naudojamas, taupo vietą ir suteikia daugiau laisvės judėti. Šią kryptį papildo lengvi, neperkrauti baldai, kurie išlaiko erdvės pojūtį ir užtikrina praktiškumą.

Akcentuojami elementai taip pat keičiasi – dominuoja organiškos formos veidrodžiai, kurie sukuria dinamišką, bet subtilią estetiką. „Vonios kambarys tampa ne tik higienos, bet ir rekreacijos erdve, kurioje svarbu sukurti harmoniją tarp komforto ir vizualinio lengvumo“, – nurodo architektas T. Milkamanavičius.

Leono Garbačiausko nuotr.

Darbo kambarys

Interjero dizaineris Rimantas Špokas teigia, kad darbo erdvės reikšmė itin padidėjo koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Taip pat sumažėjo atviro plano („Open space“) darbo erdvių populiarumas, jos tapo universalesnės, erdves papildė skambučiams, susitikimams, komandiniam darbui ir poilsiui skirtos funkcinės zonos.

„Tobulėjant technologijoms, darbo kambariai gali būti kompaktiški – nereikia didelės stacionarios įrangos, beveik viskas tapo mobilu“, – dalijasi specialistas. Gyvenamosios paskirties objektuose norima vis jaukesnės, gera akustika pasižyminčios darbui skirtos erdvės, kurioje būtų galima ne tik darbuotis, bet ir atsipalaiduoti, užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla. Moderniuose interjeruose darbo kambariai dažnai atlieka ir kitas funkcijas – svečių kambario, miegamojo, o nedideliuose butuose darbui skirtos zonos neretai integruojamos bendroje svetainės ar kambario erdvėje, stilistiškai „įliejamos“ į bendrą estetiką. Lietuviai mėgsta darbo-svečių kambario versiją, studijos tipo darbo kambarius.

R. Špokas rekomenduoja darbo erdvę atskirti akustiškai ir vizualiai, tam pravers mobili pertvara ar užuolaida. Taip pat svarbus jaukus apšvietimas – nepakanka vien stalinės lempos, reikalingas ir foninis, ir akcentinis apšvietimas. Be to, svarbų vaidmenį atlieka patogi ergonominė kėdė, pakeliamas stalas. 

x