Šių metų Vilniaus mados savaitės svečias – latvių kūrėjas Kasher Bloom (Kaspars Blūms-Blūmanis), kurio istorija prasidėjo nuo netikėto momento ir išaugo į drąsą eksperimentuoti bei ieškoti savito balso. Jis pasakoja apie savo kūrybinį kelią, įkvėpimus Baltijos šalyse ir tai, kodėl svarbiausia yra nebijoti būti kitokiam.
Jūsų kelias į mados dizainą prasidėjo nuo vėjo nupūstos skrybėlės. Atsigręžus atgal, kaip tas mažas momentas tapo jūsų kūrybinio kelio pradžia?
Juokinga, kaip toks mažas dalykas gali nupūsti visą gyvenimą visai kita kryptimi – tiesiogine prasme! Ta vėjuota diena man įstrigo ilgam. Negalėjau nustoti galvojęs: kodėl ta skrybėlė taip lengvai nuskrido? Ar galėčiau sukurti geresnę? Vienas klausimas vedė prie kito ir netrukus jau piešiau, siuvau, eksperimentavau. Tas momentas man parodė, kokią galią turi dizainas – net paprastas aksesuaras gali papasakoti istoriją, likti su tavimi.
Jūsų darbai garsėja gebėjimu atkreipti dėmesį. Kas, jūsų nuomone, paverčia dizainą ne tik aksesuaru, bet ir stiliaus pareiškimu?
Man tai yra tada, kai daiktas priverčia pasijusti užtikrintai, smalsiai, drąsiai. Tikras pareiškimas nėra tik tyliai ant tavęs gulintis aksesuaras. Jis kalba, jis pradeda pokalbį. Tai ne apie garsumą, o apie sąmoningumą. Man patinka, kai kažkas dėvi mano kūrinį ir staiga pasikeičia visa jo energija. Štai kur slypi magija.



Pažįstate tiek Latvijos, tiek Lietuvos mados scenas. Kaip apibūdintumėte jų skirtumus, ir ko jos galėtų pasimokyti viena iš kitos?
Jos man primena du brolius ar seseris, turinčius skirtingas asmenybes. Latvija linksta į minimalizmą, rafinuotas linijas, gal yra kiek labiau introspektyvi. Lietuva turi tą gyvybingą rizikuojančią energiją – drąsą žaisti spalvomis, formomis, tapatybe. Manau, jos turi tiek daug ką viena kitai pasiūlyti: Latvija galėtų pasiskolinti truputį to laukinio žaismingumo, o Lietuva – atrasti susilaikymo grožį. Kartu jos turi milžinišką potencialą.
Jūsų kūryboje dažnai klasikiniai siluetai transformuojami į kažką netikėto. Gal galite pasidalinti pavyzdžiu, kai nedidelis pokytis visiškai pakeitė galutinį kūrinį?
Taip! Vienas geriausių pavyzdžių – rožinis įvaizdis, kurį sukūriau neseniai. Iš pradžių tai buvo gana klasikinis bodis, bet viskas pasikeitė, kai pradėjau bendradarbiauti su skulptoriumi. Eksperimentavome su forma ir staiga kilo idėja: o kas, jei drabužis atrodytų gyvas, tarsi pagautas judesyje?
Iš plastiko suformavome siluetą, ir tas vienas sprendimas pakeitė visą kūrinį. Jis transformavosi iš mados į siurrealų, beveik antgamtišką pareiškimą. Atrodė, lyg kūnas būtų apgaubtas judesio arba sustingęs dramatiškame momente. Tas mažas posūkis medžiagoje ir siluete pavertė įvaizdį ne tik netikėtu – bet ir neužmirštamu.
Jei galėtumėte perteikti vieną žinutę visiems pradedantiems Baltijos dizaineriams, kokia ji būtų?
Nelaukite leidimo. Tiesiog pradėkite. Naudokite tai, ką turite, ten, kur esate, ir paverskite tai savu. Pasauliui nereikia daugiau kopijų – jam reikia jūsų balso, jūsų istorijos, jūsų keistų ir gražių idėjų. Patikėkite, jūsų žmonės jus atras.

Kai galvojate apie Baltijos mados ateitį, kas jus labiausiai jaudina?
Labiausiai mane jaudina tai, kad Baltijos mados scena dar tik rašo savo istoriją. Joje yra tam tikro šiurkštumo, kūrybinio alkio, kuris dar nėra nugludintas – ir man tai labai patinka. Matau vis daugiau dizainerių, kurie laužo taisykles, jungia tradiciją su inovacija, būna be kompromisų keisti ar poetiški.
Taip pat auga bendruomeniškumo ir palaikymo jausmas, o ne konkurencija. Manau, kad Baltijos mados ateitis nėra apie įsiliejimą į pasaulinę sceną, bet apie išsiskyrimą iš jos – su kažkuo giliai vietiniu, giliai sąžiningu ir neabejotinai mūsų.
Vilniaus mados savaitę organizuoja „ELLE Lithuania“ ir VFW komanda. Sekite naujienas Delfi.lt ir ELLE.lt naujienų portaluose, „Instagram“ (@ellelithuania, @fashionweekvilnius), „Facebook“ (@ellelithuania, @vilniusfashionweek) bei „TikTok“ platformoje (@ellelithuania).
Vilniaus mados savaitės oficialūs partneriai – „Kronenbourg 1664 Blanc“ nealkoholinis alus, influenceriai.lt.