Nuo šiol būsima mama Lietuvoje gali laisvai rinktis, kaip nori gimdyti, – cezario pjūvio operacijos (CPO) būdu ar natūraliai. Specialistai būgštauja, ar medicininių žinių neturinti moteris gali tikrai sąmoningai apsispręsti? Kas turi spręsti – leisti moteriai laisvai rinktis, o kada ir kiek tą pasirinkimą gali kontroliuoti medikai? Narpliojame šią dilemą – kur dėti kablelį: „leisti negalima drausti“?
Gali spręsti pati mama
Nuo vasario mėnesio atsižvelgusi į Seimo narių, moterų teises ginančių organizacijų ir sveikatos priežiūros specialistų siūlymus, Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė cezario pjūvio operacijų atlikimo tvarką, kai šios operacijos atliekamos ne dėl medicininių priežasčių, o pačių gimdyvių pageidavimu.
Iki šiol tokia operacija ne dėl medicininių indikacijų, kai gimdymas natūraliu būdu gali sukelti pavojų motinos arba vaisiaus gyvybei, o pačios nėščiosios pageidavimu galėjo būti atliekama tik esant santykinėms indikacijoms. Kas tai yra? Tai buvo įmanoma, jei pacientė anksčiau buvo patyrusi reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, gimdė pirmą kartą būdama vyresnio amžiaus, buvo pasitaikę rizikingesnių socialinių ar kitų faktorių.
Nustatyti šias indikacijas ir priimti sprendimą, kad pacientei galima atlikti cezario pjūvio operaciją, turėdavo daugiadalykė specialistų komanda, kurią sudarydavo gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas neonatologas ir medicinos psichologas, o prireikus – ir kiti specialistai.
Pasakius paprastai – nors norą daryti cezario pjūvio operaciją pareikšdavo mama, sprendimą priimdavo medikai, o ne pati moteris. Dabar sprendimą priima pati moteris, net ir neturėdama jokių indikacijų. Svarbu žinoti ir tai, kad cezario pjūvio operacijos metu, kaip ir gimdant natūraliais takais, galimas kamieninių ląstelių surinkimas, o dėl operacinės sterilumo tai darant sumažėja mėginių bakterinio užkrėtimo tikimybė.
Tiesa, pasikeitus tvarkai už cezario pjūvio operaciją ne dėl medicininių indikacijų, o pagal pageidavimą, būsima mama susimoka pati. Tik jei po operacijos kyla komplikacijų, motinai ar naujagimiui diagnostikos ir gydymo paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.
Aivara Urbutė ir Aurėja Trunovė (dešinėje).
Turi teisę į pasirinkimą
Gydytoja, mokslų daktarė, besispecializuojanti akušerijos-ginekologijos srityje, Aivara Urbutė ir akušerijos ginekologijos gydytoja-rezidentė, dirbanti LSMUL Kauno klinikose, Aurėja Trunovė, „Instagram“ gerai pažįstamos kaip „Žemiau bambos“ kūrėjos, paskaitų ir seminarų autorės, įsitikinusios – gimdymo patirtis yra itin svarbi.
„Kuo daugiau dirbu su gimdymais tiek natūraliais takais, tiek cezario pjūvio operacijomis, tuo labiau esu tikra, kad moteris turi turėti teisę pasirinkti gimdymo būdą. Suprantu, kad šis pasirinkimas dažniausiai ateina nelengvai, o kai moteris turi tikrai didžiulių iššūkių, baimių ar net nerimo bei panikos grėsmę gimdyti per makštį.
Priežasčių gali būti įvairiausių, bet tikiu, kad moterys yra informuotos, žino, kokias rizikas turi ši tikrai didelė operacija, ir yra galios kartu su gydytojais priimti pasirinkimus, susijusius su savo kūnu“, – savo socialinių tinklų paskyroje įsigalėjus nutarčiai parašė gydytojos.
Cezario pjūvis – tai operacija (CPO), kurios metu praskyrus net 7 sluoksnius gimsta naujagimis. Gimdyvei pageidaujant operacija gali būti planinė ir atliekama iš anksto numatytu metu.
Aivara sutiko išsamiau papasakoti, kaip vertina pasikeitusią tvarką ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį būsimoms mamoms.
Jeigu leido – tai visos puls gimdyti cezario operacijos būdu. Juokauju, bet iš tiesų, kaip manote, ar stipriai padaugės besirenkančių tokį gimdymo būdą?
Laikinai gali padaugėti, bet visa tai priklauso nuo diegiamos sistemos pasirenkant gimdymo būdą. Labai reikalingos planinės konsultacijos: pirmiausia – pas gydytojus akušerius ginekologus, o vėliau ir pas kitus specialistus siekiant išsiaiškinti, kodėl moteris nori gimdyti cezario operacijos būdu, aptariant visas baimes, kliūtis, rizikas ir privalumus.
Kai moteris tinkamai informuojama – ji gali laisva valia priimti informuotą sprendimą.
Kiek kalbėjausi su kolegomis, kurie dirba Lietuvoje, – dar nėra iki galo įtvirtinti būdai, kaip moterims gauti visą reikalingą informaciją, – reikėtų papildomų vizitų dėl gimdymo plano sudarymo, mano minėtų konsultacijų. Jei tai bus sistemiškai įgyvendinta – skaičius tikrai neturėtų drastiškai didėti.
Tai rodo ir užsienio praktika – Danijoje, kur aš dirbu, visos moterys turi teisę rinktis gimdymo būdą, bet skiriama tiek laiko, kiek reikia, pokalbiams su ja, tad ir sprendimas priimamas apgalvotas, o operacijų skaičius nėra didesnis nei Lietuvoje.
Ar yra teisinga tai, kad mamos pačios turi susimokėti?
Jei moteris priima informuotą sprendimą, kurį daug kartų aptarė su medikais apie operacijos indikacijas, eigą, privalumus ir trūkumus, galimas rizikas, neturėtų būti mokama, nelieka lygybės – juk turime nemokamą sveikatos priežiūrą.
Vis dėlto, jei kalbame apie situaciją, kai CPO pasirenkamas lyg patiekalas iš restorano meniu, be pokalbių su medikais, tada normalu, kad skirtumą tenka apmokėti.
Dažniausias CPO pasirinkimas yra baimė, kad gimdant natūraliai skaudės, kad bus sunku. Ar verta vien dėl to rinktis operaciją?
Gimdymas natūraliais takais yra skausmingas, nors dabar yra puikių priemonių, tokių kaip epidūrinis skausmo malšinimas, kuris taikomas vis dažniau ir gali panaikinti visą skausmą – jaučiamas tik išstūmimo, stangų metu esantis spaudimo jausmas.
Cezario pjūvio operacijos metu moteris nejaučia operacijos, vaisiaus ištraukimo iš gimdos skausmo, bet pooperaciniai skausmai gali būti ganėtinai stiprūs, tad negalima sakyti, kad neliks jokio skausmo. Jis bus – tik kitu metu.
Kaip būtų galima įveikti baimes?
Gimdymas yra tuo ypatingas, kad niekada negali suplanuoti visos gimdymo eigos ir baigties iš anksto. Šiame procese yra įvairiausių rizikos veiksnių, kurie kartais leidžia kažką įtarti, bet kartais gali nutikti visiškai nenumatytos situacijos, komplikacijos. Nemažai moterų turi įvairiausių baimių dėl nėštumo ar gimdymo: nežinomybės baimė, baimė pakartotinės blogos patirties, baimė, jog nepavyks tinkamai stumti, skausmo, intervencijų baimė ir pan.
Kaip įveikti šias baimes? Atviru pokalbiu su savo nėštumą prižiūrinčiu specialistu bei žiniomis. Dėl to ir vedame „Žemiau bambos“ gimdymo kursus su savo srities specialistais, nes tikime, kad kuo daugiau moterys žinos apie savo kūną ir ko tikėtis gimdymo palatoje, tuo mažiau baimių ir nerimo turės.
Apie kokias komplikacijas moterys rinkdamosi CPO pamiršta?
Kalbant apie gimdymą tiek CPO, tiek natūraliais takais, daugiausia minimas skausmas ir tarpvietės plyšimas. Na, tokios standartinės, dažniausios komplikacijos. Apie kitas galimas rizikas žmonės nepagalvoja, nekalba, nes tai jau specialistų duona, bet moterys turi žinoti viską, kas gali įvykti, ypač tais atvejais, kai svarstomas CPO pasirinkimas savo noru.
Įvairios komplikacijos mamai net 5 kartus dažnesnės, nei gimdant natūraliais takais (kraujavimas, anestezijos komplikacijos, infekcija, tromboembolija, gretimų organų pažeidimas ir kt.). Reikia suprasti, kad pjūvis atliekamas ne tik išoriškai, bet ir viduje, dėl to ateities nėštumams gali atsirasti papildomų rizikų. Pavyzdžiui, placentos tvirtinimosi anomalijos (placentos priaugimas, įaugimas į rando sritį ar net peraugimas į gretimus organus).
Gali susidaryti sąaugos pilvo ertmėje, atsirasti hematomos, gali tekti pakartoti operaciją dėl infekcijos įvairiuose audinių sluoksniuose. Kito nėštumo metu atsiranda gimdos rando plyšimo rizika, dėl ko kiltų pavojus nukraujuoti ar netekti vaisiaus. Taip pat nepamirškite, kad gimdymo būdas daro įtaką ir naujagimių būklei: galimi odos įpjovimai operacijos metu, dažnesni kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
Kiek trunka pooperacinis laikotarpis?
Sveikimas po CPO vidutiniškai trunka apie 4–6 savaites, tačiau tai labai individualu. Ligoninėje dažniausiai moterys praleidžia 4–5 dienas, odos siūlai ištraukiami 5–7 parą po operacijos. Didžiausias iššūkis gali būti pooperacinis skausmas. Žinoma, jį galima malšinti leidžiamaisiais vaistais ir / ar žvakutėmis.
Moteriai gali būti sunku pakilti iš lovos, atsistoti, nors rekomenduojama stengtis pradėti judėti kuo anksčiau, jei operacija praėjo sklandžiai. Galimas diafragminis kvėpavimas, dubens dugno raumenų aktyvavimas. Vėliau tenka apie 6 savaites riboti fizinį krūvį, nekelti sunkių daiktų, praustis tik po dušu, susilaikyti nuo lytinių santykių. Po operacijos praėjus 6–8 savaitėms būtina apsilankyti pas akušerį-ginekologą.
„Ar pati gimdei?“ Lietuvoje CPO dažnai nuvertinamas gimdymo būdas, lyg kažkas už ją pagimdė taip nuvertinant moterį.
Atrodo, kad dabar yra visokių judėjimų – vieni liepia gimdyti tik natūraliais takais, be nuskausminimo, net su šypsena. Būna nuoširdžiai gaila moterų, kurios labai svajojo ir ruošėsi pagimdyti natūraliais takais, bet, tarkime, teko atlikti skubią CPO dėl blogėjančios vaisiaus būklės, ir mamos kaltina save, kad kažką blogai padarė, jog nepavyko „pagimdyti pačioms“.
Svarbiausia yra sveika mama ir sveikas kūdikis – visiškai nesvarbu, kokiu būdu jis gimęs. Moteris gimdo pati, natūraliais takais arba cezario pjūvio operacijos būdu, ir niekas to nepakeis.
