„Senatvės bijau, bet ne raukšlių“, – atvirai sako žurnalistė, televizijos laidų ir renginių vedėja Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė, ir dalijasi savo grožio filosofija, patirtimi ir… guilty pleasure.
Kaip manote, kiek žmogui svarbi išvaizda? Kiek ji susijusi su pasitikėjimu savimi?
Manau, kad tai, kaip atrodome, tikrai svarbu, nes išvaizda atspindi savijautą. Man svarbu gerai jaustis tiek viduje, tiek išorėje. Ypač kai išvaizda – neatsiejama mano darbo dalis. Gera bendra savijauta tikrai suteikia daugiau pasitikėjimo.
Ar kada jautėtės apribota stereotipų ar visuomenės lūkesčių, kad moterys, ypač „iš TV“, turi atrodyti nepriekaištingai?
Iš visuomenės niekada nejutau. Po tam tikrų televizinių įvaizdžių esu sulaukusi komentarų, kad gal kažkas man nelabai tiko, bet priimu tai kaip klaidą, iš kurios kartu su stilistais ir grimuotojais kartu pasimokome. Kiekvienas klystame, darome klaidų, įvaizdis – ne išimtis. Jei žinau, kad vesiu renginį, konferenciją, eisiu į renginį ar premjerą, stengiuosi atrodyti reprezentatyviai, bet jei keliauju prekintis ar pasiimti iš darželio vaikų, šoku į džinsus ar laisvalaikio kostiumą ir dar niekada nepajutau smingančių žvilgsnių.
Kas formavo Jūsų grožio suvokimą? Kaip jis keitėsi bėgant metams?
Nuo mažens turėjau galimybę grožėtis ir mokytis iš elegantiškiausios moters – Mamos. Jai visada buvo svarbu, kaip atrodo, ką rengiasi, kaip šukuojasi, ką tepa ant odos, kokias procedūras atlieka, net kaip pridera damai sėdėti ar grakščiai jaustis su aukštakulniais. Šalia dar buvo ir beveik šešeriais metais vyresnė sesuo, kuri buvo mano grožio paieškų mentorė.
Jos ieškojimai tapo ir mano atradimais bei vertingomis pamokomis. Manau, kad šių dviejų mylimų moterų įtaka ir yra mano požiūrio į grožį ir jo puoselėjimą pagrindas. Na, o bėgant metams supratau, kad privalau vis daugiau dėmesio skirti sveikatai. Jei nori, kad plaukai blizgėtų ir neslinktų, oda spindėtų, o formos džiugintų, turi suprasti, kad savaime taip nebūna. Genai gal šiek tiek ir gali būti dėti, bet nėra kertiniai.
O kiek tam įtakos turėjo viešumas, televizija?
Manau, kad kiekvienai, dirbančiai eteryje, svarbu, kaip jos atrodo. Nesinori per daug, nesinori per mažai, bet akivaizdu, kad nė vienai nesinori bet kaip. Kai buvo diktorių laikai, televizija buvo tikras podiumas, tendencijų vieta. Diktorė ateidavo ryte ir šalia ruošimosi perskaityti vienas vakaro žinias atsiduodavo į grimuotojų ir plaukų stilistų rankas. Nenuostabu, kad dabar pasižiūrėjus archyvines nuotraukas matyti neįtikėtina elegancija ir tiesiog preciziškai sudėliotos garbanėles.
Šiandien tempas gerokai greitesnis, vedėjai daro daug darbų vienu metu, tad grimui ir šukuosenai skiriama iki 30 min. Jei ruošiuosi koncertui ar tiesioginei transliacijai, mėgstu pasiruošimui turėti mažiausiai 1,5 val. Televizija išmokė, kad mažiau yra daugiau, kokia spalvų paletė tinka ir kokia šukuosena neprideda metų (juokiasi).
Ką Jums reiškia rūpintis savimi?
Skirti valandą per dieną sau, tik savo poreikiams man jau yra rūpinimasis savimi, ypač turint vaikų. Man svarbu rūpintis sveikata, emocine būkle, nes tai lemia gerą savijautą. Nuostabu jaustis ramiai, energingai ir pilnai jėgų. Sportuoju reguliariai, nes noriu kuo ilgiau ir efektyviau mėgautis visaverčiu gyvenimu, nesugriūti amžėdama. Žinau savo silpnąsias sveikatos puses, tad stengiuosi nesustoti ir profilaktiškai rūpintis savimi.
Kam skiriate daugiausia dėmesio?
Ieškau balanso ir stengiuosi tą dėmesį paskirstyti. Man norisi ir paskaityti, ir gerą filmą pasižiūrėti, ir pavakarieniauti mėgstamame restorane. Turbūt didžiausio balanso vis dar ieškau tarp maisto ir sporto. Vis dar neatrandu tobuliausios formulės. Nuolat turiu stebėti, ką valgau ir kaip po to jaučiuosi.
O kieno patarimų išvaizdos klausimais klausote?
Man labai svarbu turėti specialistus, kuriais pasitikiu, kurių profesionalumas yra akivaizdus. Tai labai gerai pasijuto, kai teko pagyventi Taline. Per dvejus metus ten taip ir neradau geros manikiūro ir pedikiūro meistrės, todėl nagus išmokau susitvarkyti pati, kol vaikas miegodavo pietų miegelio. Net gelinį lakavimą pasidarydavau. O pas savo plaukų meistrę Rūtą Morozovienę vis parskrisdavau į Lietuvą. Atsimenu, kartą išvykau į Taliną rankoje laikydama jos užrašytą dažų formulę, bet talinietės vis tiek sugebėjo netyčia įmaišyti kito atspalvio. Išimti jį nebuvo paprasta. Nors aš visada kreipiau dėmesį į kremus, kuriuos naudoju, galiu drąsiai pasakyti, kad pagaliau geros kosmetologės dėka radau tinkamas priemones ir veikiančią rutiną. Dabar jau galiu atlikti įvairias procedūras, o ne nuolat gaivinti pavargusią, dehidratuotą odą. Tiesa, dirbant tokį darbą kaip mano visada reikia apgalvoti, kada ir kokias procedūras galima atlikti.
Televizijoje visada būnate su grimu, o kokia Eglė kasdienybėje? Ar mėgstate makiažą?
Visada sakau, kad makiažas buvo sukurtas ne šiaip sau. Žinoma, jo gali būti per daug, tada bus kaukė ir pavers mus nebeatpažįstamais, bet tinkamai atliktas makiažas pabudina gražiausius mūsų bruožus, padeda atrodyti estetiškai. Galiu dieną praleisti ir visai be makiažo, tik su kremu, tačiau geras makiažo pagrindas man yra ir barjeras nuo šalčio bei vėjo, ypač turint itin jautrią, raustančią odą. Kasdienai, žinoma, daug priemonių nereikia. Man užtenka tinkančio blakstienų tušo, paryškintų antakių, BB ar CC kremu sulygintos veido odos ir padažytų lūpų. Štai, ir viskas, kad pasižiūrėjusi į veidrodį jausčiausi savimi patenkinta. Jeigu vedu renginį, ir labiau paformuoju, ir pamaskuoju veidą, akių šešėlių užtepu.
Viename interviu esate sakiusi, kad bijote senatvės, kodėl? Ką manote apie moterų pastangas bet kokiais būdais sustabdyti senėjimo procesus?
Senatvės bijau, bet ne raukšlių. Turbūt labiau bijau ligų, kurių amžėjant gali padaugėti. Manau, kad didžiausias mūsų fokusas čia ir turėtų būti. Svarbu reguliariai pasitikrinti, dalyvauti prevencinėse programose, lankytis pas šeimos gydytoją, ginekologą, kardiologą. Kalbant apie estetines procedūras, kiekviena moteris renkasi, kurią vietą ji nori pagerinti. Aš nespjaunu. Jei matysiu, kad kažkas negrįžtamai drimba ar keičiasi, o specialistai ar gydytojai sakys, kad reikia koreguoti, manau, tada ir spręsiu, ką daryti, kokią procedūrą atlikti.
Blogai, kai moterys suserga tobulumo paieškomis ir praranda savitumą, bando nesėkmingai stabdyti laiką. O liūdniausia, kad atsiranda specialistų, kurie mieliau pasiima pinigus, o ne, prieš leisdami vieną ar kitą preparatą ar guldydami žmogų ant operacinio stalo, pasiūlo reikalingą kitų specialistų, pavyzdžiui, psichologų, pagalbą. Jeigu viskas daroma su saiku, atsiduodant į geriausių specialistų rankas, – pirmyn.
Kokias grožio procedūras pati mėgstate?
Labai mėgstu veido ir kūno masažus, SPA. Pagulėti vonioje – neatsiejama šaltojo sezono pramoga. Kartą per metus atlieku formuojančių limfodrenažinių procedūrų kursą. Kartą per mėnesį keliauju pas kosmetologę.
Kas Jus labiausiai džiugina, kai žiūrite į save veidrodyje?
Laimingos, ramios, pailsėjusios akys. Džiugina nepajuodę paakiai, spindinti, sveika oda, kuri neišrausta nuo menkiausio prisilietimo, džiugina, kai neslenka ir blizga plaukai.
O su kokiais didžiausiais grožio iššūkiais susiduriate?
Nuo informacijos ir pasiūlos pertekliaus kartais jaučiuosi pasiklydusi ir nebežinanti, ką čia dabar daryti. Atrodo, visi viską darosi ir viskas būtina, o jei nesidarysi, šakės, rytoj atsikelsi suglebusi ir neatpažįstamai pasikeitusi. O tada truputį nusiramini, įkvepi, iškvepi ir supranti, kad visko nereikia. Galų gale, paroje tiek nėra valandų, kad kokias dvi valandas kasdien skirtume vien tik grožio procedūroms.
Svarbiausi Jūsų grožio ritualai?
Mano ritualai paprasti: kasdienė veido odos priežiūra, po grimo nuodugniai atliktas demakiažas. Nors dabartinis televizinis grimas – daug plonesnis, atsirado daugiau gaivos, visgi demakiažas išlieka labai svarbi dalis. Tam reikia atidos ir tinkamų priemonių, ypač kai man nebe 25-eri. Kai turime tokio ilgio šildymo sezoną ir išsausėjusias patalpas, naudoju daug drėkinamųjų kremų. Triskart per savaitę naudoju plaukų kaukę, būtinai – apsaugą nuo karščio, aliejuką ir kuo dažniau leidžiu plaukams pradžiūti patiems, natūraliai. Kaip minėjau, kartą per mėnesį apsilankau pas kosmetologą, kas tris savaites keliauju pas plaukų meistrę, reguliariai atlieku manikiūrą ir pedikiūrą.
Kokį grožio patarimą duotumėte jaunesnei savo versijai?
Egle, tai kas jau dabar taps reguliarumu, vėliau bus neatsiejama rutinos dalis ir nebereikės vargti, kad taptų įpročiu. Čia tinka ir sportui, ir mitybai, ir grožio procedūroms.
Esate minėjusi, kad kvepalai Jums – žmogaus parašas, kokie kvapai Jums patinka? Kaip juos renkatės? Mėgstate keisti ar išsirinkusi kvepinatės jais ilgai? Kokie kvepalai patinka šiuo metu?
Kvepalai man ne tik žmogaus parašas, bet ir emocijos, nuotaikos atspindys. Aš kvapus dažnai susieju su konkrečiais žmonėmis, būna, kad kartais tas pats kvapas tiesiog „neskamba“ ant kito žmogaus.
Yra kvapų, kurie mane lydi daugiau nei dešimtmetį, tai – „Costume National Soul“. Juos vadinu savuoju parašu. Būtent jais pasikvepinusi dažniausiai lipu į sceną ar stoju prieš kameras. Kasdienai renkuosi ne tokius intensyvius kvapus. Dabar dažnai kvepiu „Les Bains Guerbois Raku“, nors, tiesą pasakius, jie geriau skamba vasarą. Mėgstu jaukintis kvepalus. Būna, kai kurie taip ir neprilimpa. Man labai padeda mažesnės talpos mėginukai. Pasikvepinusi stebiu, kiek pagyrimų iš aplinkos sulaukiu, ar pačiai malonu, ar jaučiu kvapą, ar neskauda galvos. O mano meilė kvepalams užgimė dar paauglystėje, kai tiesiog įsimylėjau „Rochas Aquawoman“.
Man jie buvo tobuli, deja, dabar nebegaminami. Smalsumo vedama prieš kelerius metus pasiaiškinau, ką veikia juos sukūręs parfumeris. Pasirodo, Paryžiaus centre Michelas Almairacas ir jo sūnūs turi butikinius kvepalų namus „Parle Moi de Parfum“, taip atradau dar ne vieną genialaus kūrėjo sukurtą kvapą. O mano guilty pleasure – lėtai skaityti kvepalų aprašymus ir uosti to kvapo skleidimąsi ant odos.
Koks Jūsų geros nuotaikos ir energijos receptas?
Kokybiškas miegas, tvarkinga mityba, gera treniruotė. Kartais puikios nuotaikos įpučia automobilyje garsiai pasileista patinkanti daina. Na, o produktyvumui padeda geras dienos planas, kurio pavyksta laikytis.
