Švelniais baleto žingsniais per gyvenimą ilgą laiką ėjusi Eglė Barauskienė iki šiol jį matuoja judesio ritmu. Sportas jai – ne tik kūno, bet ir sielos kalba, o kiekvienas naujas projektas gimsta iš noro dalytis grožiu, energija ir bendryste. Šiandien ji prisijaukino naują veiklą – sporto treniruotes prabangių automobilių apsuptyje, ir sako, kad tai – jos netikėtai gimusi aistra.
Tavo gyvenimas visuomet buvo apsuptas sporto ir baleto. Ar šiandien jo vis dar tiek pat daug?
Kadangi pradėjau šokti nuo penkerių, fizinis krūvis visada buvo didelė mano gyvenimo dalis. Net per atostogas, kai nevykdavo treniruotės, sportas liedavosi per kraštus – neduodavau ramybės tėvams namuose (juokiasi). Kai nustojau profesionaliai šokti, energijos tikrai nesumažėjo, tad ir krūvio iki šiol sau stengiuosi duoti daug. Dėl to mėgstu išbandyti vis naują sporto rūšį, nuolat judėti.
Neseniai pradėjai organizuoti jogą ir pilatesą prabangių automobilių apsuptyje. Papasakok apie šiuos renginius, kaip kilo ši idėja?
Man labai patinka sportuoti, mėgstu pačias įvairiausias sporto šakas. Gyvendama Niujorke pastebėjau, kad ten buvo labai populiaru organizuoti sporto treniruotes ar renginius netradicinėse vietose, pavyzdžiui, ant pastatų stogų. Tiesa, bepigu tokiame mieste kaip Niujorkas rasti gražią vietą (juokiasi). Panašaus tipo erdvių Lietuvoje rasti gerokai sunkiau. Taip išėjo, kad šiuo metu prabangių automobilių garaže „Lumber Room“ dirbu su rinkodara ir renginiais.
Supratau, kad būtent ši erdvė gali tapti namais ne tik vyrukams su gražiais automobiliais, bet ir merginoms, mėgstančioms įdomų, interaktyvų sportą. Pagalvojau, kad čia kaskart galima išmėginti vis skirtingą sporto šaką. Taip ir įvyko – pirmoji treniruotė buvo jogos, antroji – pilateso, o ateityje darysime ir salsos pamokas. 
Kaip atrodo šios treniruotės? Kokias moteris ten sukvieti?
Dažnai sulaukiu klausimo, kas gali ateiti į šias treniruotes. Kažkas netgi klausė, ar čia renkasi tik kviestiniai svečiai. Tačiau šiose treniruotėse laukiame absoliučiai visų moterų, nesvarbu, koks jų amžius ar sportinis pasiruošimas. Štai pastarąjį kartą turėjome dalyvę, kuri buvo septintą mėnesį nėščia.
Kadangi pati vis išbandau įvairias treniruotes, dažnai pasikviečiu treneres, kurių treniruotės man pačiai patiko, mat joms esu labai reikli. Stengiuosi, kad šios treniruotės būtų tikrai patikrintios, įdomios ir, svarbiausia, efektyvios. Beje, dažniausiai treniruojamės šeštadienio rytais, tad po treniruotės moterų visada laukia kava, pusryčiai, dovanos ir kitos įvairios veiklos.
Sportas vyksta tarp prabangių superautomobilių. Ar jiems taip pat jauti aistrą?
Tiesą sakant, iš pradžių aistros automobiliams nejaučiau – galėjau tik pasakyti – man jis gražus ar ne (juokiasi). Tačiau dabar, praėjus kuriam laikui, jaučiuosi išlepinta gražių automobilių. Kartais, kai į garažą atvažiuoja nauja mašina, galiu ją ir sukritikuoti, nors paprastai akiai ji atrodo įspūdingai (šypsosi). Po truputį pradedu suprasti automobilius ir galiu ekspertiškai juos įvertinti.
Kas, tavo manymu, labiausiai padeda suburti moteris?
Kadangi turime labai įvairių renginių, būtent sporto treniruotės yra artimiausios mano sielai. Man labai patinka toks konceptas. Pastebėjau, kad moterys, atėjusios į tokią sporto treniruotę, būna labai vieningos, motyvuotos ir noriai bendrauja. Nors po šių renginių jaučiuosi pavargusi, kartu išgyvenu didelį vidinį pasitenkinimą. Džiaugiuosi, kad supažindinu kitas moteris ir pati atrandu naujų pažinčių. Manau, moteris ir suburia bendrystė.
Kas tau yra moteriškumas?
Vidinio moters pasaulio harmonija su sveiku kūnu ir gyvenimo būdu. Gana anksti gyvenime supratau, kad man svarbu ne tik sportuoti, sveikai gyventi ir save prižiūrėti išoriškai, bet ir palaikyti gerą vidinę būseną. Tad šis duetas ir sukuria, puoselėja moteriškumą. Sunku likti moteriškai, kai švarus ir išpuoselėtas yra tik vidus arba tik išorė.
Ar renginių organizavimas – tavo nauja aistra?
Sakyčiau, kad tai yra mano seniai neatskleista aistra. Visai neseniai ir netikėtai save atradau šioje veikloje. Maloniai nustebinau tiek save, tiek aplinkinius (juokiasi). Turbūt per ilgai dirbau darbą, kuriame buvau viena. Man trūkdavo būti kažko dalimi. Tad dabar, dirbadma su renginiais, beveik niekada nebūnu viena ir nuolat sukuosi tarp daugybės žmonių. Mėgstu bendrauti, tad ir dirbti vienai – ne man.
