Ar gali būti, kad madinga tapo… skaityti? Ryškiausi pasaulio supermodeliai kuria savo knygų klubus, mados pristatymų užkulisiuose žvilgsniai sminga ne į ekranus, bet į knygas, o ir fotografams jaunos merginos pozuoja ne su naujausia rankine, o „New York Times“ bestseleriu rankose.
Ar atitrūkti nuo socialinių medijų srauto yra tiesiog trumpalaikė užgaida, ar realus dėmesio krypties pokytis? O galbūt sudėtingais politinių sukrėtimų laikais būtent knygose slypi daug jaunam žmogui svarbių atsakymų?
Gerai, turiu prisipažinti: rašyti tekstą apie vėl madingu tapusį skaitymą truputėlį keista. Visų pirma dėl to, kad turėdama literatūros semiotikės išsilavinimą gyvenimo be knygų neįsivaizduoju, o dirbant žurnalistinį darbą skaitymas – tiek grožinės, tiek negrožinės profesinės literatūros – yra kasdienės rutinos dalis. Tad teiginys, kad knyga tampa svarbiausiu sezono aksesuaru, primena labai nevykusią vieno žurnalo antraštę apie „į madą grįžusias kojas“, lyg sakant, kad kažkada jos madingos nebuvo.
Antra priežastis, dėl ko ši tema priverčia susinepatoginti, yra padiktuota laiko, kuriame gyvename. Nenutrūkstamas socialinių medijų srautas mūsų dėmesio išlaikymą apriboja iki 2 200 spaudos ženklų (tokia yra maksimali „Instagram“ įrašo apimtis), tad net perskaityti ilgesnį straipsnį gali būti iššūkis. Ką jau kalbėti apie knygą!
Be to, prieš keletą dienų viena kolegė žurnalistė publikavo tekstą apie gėdą pripažinti, kad… tiesiog nebeskaitome. Ji minėjo už Atlanto atliktus statistinius tyrimus, kurie rodo, kad ketvirtadalis amerikiečių per metus nepabaigia nė vienos knygos, o daugiau nei 30 knygų per metus (maždaug dvi su puse per mėnesį) perskaito vos 15 proc. suaugusiųjų. Vis dėlto atrodo, kad situacija pamažu keičiasi – ir į teigiamą.
Didžiausias susidomėjimas knygomis pastebimas tarp jaunosios Z kartos (gimę 1997–2012 m.) atstovų, kurie, rodos, virtualaus pasaulio triukšmą vis dažniau bando nutildyti į rankas imdami popierinę knygą. Pasak „The Guardian“, 2021–2022 metais net 80 proc. Jungtinėje Karalystėje parduotų knygų pirko būtent Z kartos jaunimas, o bendri 2022 metų knygų pardavimo rodikliai šalyje pasiekė absoliutų rekordą. Naujų skaitytojų antplūdį fiksuoja ir bibliotekos.
Šiam naujam įpročiui įtakos turėjo tiek pandemija ir nuovargis nuo ekranų, tiek naujai besiformuojantys knygų klubai socialiniuose tinkluose. Juose net egzistuoja atskiras žymes turinčios nišos – #Bookstagram vienija „Instagram“ skaitytojų bendruomenę, o #BookTok – „TikTok“ vartotojus, skatinančius diskusijas apie naujausius leidimus ar besidalijančius naujausiais literatūriniais atradimais. Kokie žanrai sulaukia didžiausio populiarumo?
Grožinė literatūra, memuarai ir XIX–XX amžiaus klasika, būtina kiekvienam pradedančiam skaitytojui. Pasak leidėjų, šiuos pasirinkimus galima paaiškinti eskapizmo troškimu: spekuliatyvi fikcija, romantika ir mokslinė fantastika leidžia ne tik pabėgti į naujus vaizduotės pasaulius, bet ir fantastiniais naratyvais paaiškina šių dienų chaosą.
Netikėta tai, kad už naują skaitymo madą atsakinga ir… mados industrija! Pavyzdžiui, Z kartai priklausantis supermodelis Bella Hadid dar 2019 metais Paryžiaus mados savaitės metu buvo nufotografuota besinešiojanti Stepheno Kingo knygą „Svetimas“, o jos sesuo Gigi Hadid Milano mados savaitės metu skaitė Albert’o Camus „Svetimas“.
Socialines medijas akimirksniu apskriejo nuotrauka iš „Fendi“ pristatymo užkulisių, kuriuose Hadid vaikščiojo rankoje laikydama būtent šią knygą, o gerbėjai pagal viršelį greitai atrado tiek autorių, tiek pavadinimą. Kelis romanus naujais bestseleriais pavertė ir modelis Kendall Jenner, atostogų metu nufotografuota skaitanti Darcie Wilder, Mirandos Julie, Farihos Roisin, Chelsea Hodson bei Melissos Broder knygas. Verta pastebėti, kad Jenner knygos buvo pažymėtos gausybe lipnių lapelių, skirtų pažymėti patikusioms vietoms ar mintims.
Vis dėlto didžiausią skaitančio jaunimo bendruomenę internete subūrė modelis Kaia Gerber, pandemijos metu savo „Instagram“ paskyroje pradėjusi ne tik knygų klubą, bet ir organizavusi tiesiogiai transliuotus pokalbius su jaunosios kartos rašytojais. Šiemet K. Gerber net pradėjo iniciatyvą „Library Science“, kurią apibūdina kaip knygų dalijimosi platformą, kurioje ypatingas dėmesys bus skiriamas naujiems daug žadantiems rašytojams, jau pamėgtiems autoriams ir atviriems pokalbiams apie literatūrą bei jos vaidmenį jauno žmogaus gyvenime. Žinoma, „Library Science“ startą palydėjo ir nedidelė drabužių bei aksesuarų kolekcija su žaismingais užrašais, pavyzdžiui, „Come To My House I Have Great Books“ („Ateik į svečius, aš turiu puikių knygų“).
Susidomėjimą skaitymu paskatino ir modelio Emily Ratajkowski 2021 metais išleistas esė rinkinys „My Body“, kuriame jauna moteris nagrinėjo kūno autonomijos, vyriško žvilgsnio, objektifikavimo bei galios atgavimo temas. Netrukus po debiuto knyga atsidūrė prestižiniame „New York Times“ bestselerių sąraše, o nustebę kritikai knygą apibūdino kaip intelektualų, niuansuotą žvilgsnį į modelio-autorės gyvenimą ir patyrimus.
Drąsiai griaudama įsisenėjusius stereotipus, Ratajkowski pastebėjo, kad ne tik išvaizdžios, profesine prasme savo grožį monetizuojančios merginos turi teisę viešoje erdvėje kalbėti apie savo intelektualinius interesus, bet ir atkreipė dėmesį į tai, kokios stilingos yra šių dienų poetės ir rašytojos.
Meilę knygoms ir literatūros menui vis dažniau deklaruoja ir garsūs mados namai. Pavyzdžiui, „Bottega Veneta“ išleido odinių aksesuarų kolekciją, skirtą legendiniam Niujorko knygynui „The Strand“, kurio medžiaginis krepšys jau seniai yra tapęs skaitančių niujorkiečių kasdiene būtinybe. „Bottega Veneta“ dizaineris Matthieu Blazy sukūrė tris odines krepšio versijas ir teigė, kad kaskart apsilankęs Niujorke skuba į mylimą knygyną. Smagus buvo ir kolekcijos komunikacijos sprendimas – Blazy asmeniškai paprašė „The New Yorker“ savaitraščio iliustratorių sukurti penkis humoristinius komiksus apie Milano mados namų ir Niujorko literatūrinės institucijos bendradarbiavimą.
Nuo „Bottega Veneta“ neatsiliko ir kiti italų mados namai „Valentino“, sugalvoję dar elegantiškesnį sprendimą. Jų reklaminių kampanijų serija „Narratives“ žurnaluose išpirktus reklaminius puslapius pavertė erdve jaunų rašytojų talentui skleistis – be jokių drabužių ar aksesuarų nuotraukų. Dabar jau buvęs „Valentino“ dizaineris Pieras Paolo Piccioli net pasirūpino, kad mados namai skirtų stipendijas autorių karjeroms remti, o didžiulio pasisekimo sulaukusi kampanija buvo pakartota net kelis kartus.
Skaityti, atrodo, išties tapo madinga, o knygų klubai – tiek virtualūs, tiek susiburiantys gyvai – tampa nauja erdve dalytis ne tik knygomis, bet ir nuomonėmis. Galbūt atėjęs ruduo įkvėps ne tik į rankas paimti knygą, bet ir susiburti naują, netikėtai madingą bendruomenę?
