Kultinė amerikiečių rašytoja, žurnalistė, TV prodiuserė Candace Bushnell gegužę Vilniuje surengė šou „Tikros istorijos apie sėkmę, seksą ir „Seksą ir miestą“. Pasauliniu reiškiniu tapusio „Sekso ir miesto“ autorė prieš kelionę į Lietuvą davė išskirtinį interviu „ELLE Lithuania“.
Kalbamės apie moterų emancipaciją, pono Šauniojo cigarus lovoje, turtingųjų niujorkiečių vakarėlius, amžėjimą ir šunis kaip vyrų alternatyvą.
Interviu publikuotas balandžio mėnesio „ELLE Lithuania“ numeryje.
Ponia Bushnell, smagu su jumis kalbėtis ir laukti susitikimo Vilniuje, „Compensos“ salėje, gegužės 11-ąją. Neabejoju, kad tai bus pašėlęs moterų vakarėlis. Bet kol kas grįžkime į „The New York Observer“ laikus, kai šiame savaitraštyje turėjote savo „Sex and the City“ skiltį. 10-ajame dešimtmetyje Amerika veikiausiai dar buvo visiškai kitokia nei šiomis dienomis? Turiu galvoje moters poziciją, socialines taisykles, visus „galima ir negalima“. Ar gyvenimas stipriai pasikeitė?
Na, 10-ajame dešimtmetyje Amerikos moterys jau turėjo gana daug laisvės. Netgi galėjome pasijusti pasaulio viršūnėje. Ir mes kilome vis aukštyn, moterims sekėsi vis labiau. Idėja parašyti knygą „Seksas ir miestas“ ir kilo iš suvokimo, kad turiu draugių, kurioms per 30 metų, ir joms pradėjo sektis, visų pirma – finansiškai. Taip! Vienas lemtingų faktorių, kuris iš tiesų turėjo įtakos pokyčiams, buvo tas, kad moterys pagaliau gavo prieigą prie pinigų ne per vyrą, o per savo sunkų darbą.
Žinote, dar 9-ajame dešimtmetyje būdama moterimi ir dirbdama viena tikrai negalėjai padengti visų savo išlaidų. Tad vyrai amžinai laikė moteris, neleisdami joms turėti asmeninio, savo pastangomis susikurto pajamų šaltinio. Ir kai vieną dieną moterims nebereikia, kad vyras sumokėtų už butą ar maistą, pirktų joms drabužius, moterų požiūris į vyrus ima keistis. Jos išlaisvėja seksualiai, nes joms nereikia rūpintis, ko vyras nori, tiesa? Jos pačios kontroliuoja savo gyvenimą ir leidžia sau nesitenkinti vyrais, kuriais anksčiau turėjo tenkintis. Taigi tai buvo kažkas, ką aš tikrai mačiau vykstant 10-ajame dešimtmetyje ir vėlyvajame 9-ajame dešimtmetyje. Nepamirškime, kad moterys tik 8-ajame dešimtmetyje gavo galimybę turėti savo banko sąskaitas ir kreditines korteles, kas anksčiau buvo tiesiog neįmanoma. Tai buvo tik prieš 60 metų!
O, taip! Dideli žingsniai!
Be to, moterys pagaliau galėjo studijuoti koledžuose. Ir ne tam, kad galėtų pretenduoti į ištekėjusios ponios statusą! Juk anksčiau tai buvo vienintelė priežastis siekti mokslo – kad galėtum susirasti geresnio išsilavinimo vyrą, kuris galimai daugiau uždirbs. Bet štai atėjo laikas, kai moterys galėjo studijuoti ne tam, kad gautų vyrą, o kad galėtų siekti karjeros!
Visi šie dalykai pasikeitė ir susiformavo iki 10-ojo dešimtmečio. Tuomet ir ėmė keistis požiūris į seksą ir santykius, nes asmeninėje moters sąskaitoje atsirado daugiau pinigų ir ji buvo laisva rinktis, kokio gyvenimo nori. Žinote, viskas iš tikrųjų yra apie tai – bet kuri socialinė tendencija vis tiek apsuka ratą ir grįžta prie pinigų klausimo: kas gauna pinigus, kaip gauna, viskas šiaip ar taip priklauso nuo pinigų.
Šiapus Atlanto mes, ko gero, šiek tiek vėlavome į viskuo apsirūpinusių moterų traukinį. Tačiau serialas „Seksas ir miestas“, kuris, vos pasirodęs tapo kultiniu, sukūrė šiuolaikišką, stilingą, drąsią, nepriklausomą moterį, kuri gali būti ir jautri, ir kieta vienu metu. Gali siekti karjeros ir auginti vaikus. Gali viešai sakyti „seksas“, o ne „tai“. Tai buvo savotiška revoliucija. Tačiau paradoksalu, kad net tokia moteris vis vien siekia padaryti įspūdį vyrui, nors galiausiai paaiškėja, kad viskas ne dėl vyro, o dėl kitų moterų…
Galbūt, jei kalbėsime apie sukneles ir batelius. Nes vyrai to nė nepastebi.
Jiems pakaktų, jei moteris vilkėtų vien lašelį „Chanel“ kvepalų?
Jei moteris apsirengtų kaip kekšė – tai juos sudomintų.
Ir visgi – ar moterys neturėtų būti labiau vieninga komanda? Juk ligi šiol daugiau paskalų, pavydo, paranojos atakų ir kitų rūpesčių kyla tarp moterų?
Nesutikčiau. Tiesą sakant, manau, kad vyrai yra skystesni. Jie yra tie, kurie priima neapgalvotus ir blogus sprendimus. Mes tai matome kiekvieną dieną. Vyrai yra emocingi. Jie sako, kad moterys nevaldo emocijų, bet tai netiesa. Moterys tampa emocingos, kai įstringa situacijose, į kurias patenka dėl blogų vyrų sprendimų.
Moterys yra daug daugiau… nei vyrai.
Vis dėlto pagrindinė „Sekso ir miesto“ veikėja Keri Bradšou sutiko savo Poną Šaunųjį. Jūs esate tikroji Keri – kūrėte šią veikėją iš savo patirčių. Bet aplink ją formavosi kitų herojų ratelis. Kaip tai vyko? Ar buvo taip, kad kurdami serialą prodiuseriai sakė: „Paimkime vieną naivią, vieną seksualią, vieną teisininkę, dar gėjų porą ir vieną žavingą – poną Šaunųjį“? Tai buvo tam tikros scenarijaus klišės ar jus išties tuo metu supo kaip tik tokie draugai?
Na, todėl aš ir rengiu savuosius vienos moters šou, kurį netrukus surengsiu ir Lietuvoje, nes žmonės visada klausia šių klausimų, jiems smalsu, ar tikrai turiu tris drauges – tokias kaip televizijos seriale. Tiesa ta, kad mane supo daug daugiau merginų, ir visos tos moterys, jų tipažai, yra knygoje, bet TV seriale negali būti tiek daug veikėjų, todėl iš esmės jie paėmė mano knygą ir įvilko ją į standartinį televizijos šabloną, laikydamiesi formulės, kad geriausiai veikia 4–6 pagrindiniai veikėjai. Žiūrovui yra aiškiau, kai jų visų nuomonės, požiūriai į gyvenimą skiriasi. Ne tik „Seksą ir miestą“ pritaikėme televizijoje – ten įgavo kūnus ir daugiau mano knygų, elgėmės taip pat.
Tačiau Poną Šaunųjį galima sieti su tikru asmeniu – esate minėjusi, kad šį veikėją įkvėpė Ronas Galotti – įtakingas žmogus mados ir leidybos versle. Tiesą sakant, jei sugretinsime R. Galotti su aktoriumi Chrisu Nothu, fiziškai jie neatrodo panašūs. Tačiau mačiau nuotrauką, kurioje jiedu įsiamžinę kartu, kas įrodo, kad žino vienas apie kitą. Kaip ponas Galotti reagavo į tai, kad jis buvo įkvėpimo šaltinis, kuriant Poną Šaunųjį?
Aš papasakojau Ronui pono Šauniojo istoriją. Ir, žinote, jis… jis buvo tikras vyras. Iš tiesų. Nuotraukose to nepamatysi. Jis buvo labai dinamiškas žmogus ir labai įtakingas Niujorke – iš čia ir vardas Mr. Big. Visi jį pažinojo. Jis buvo labai svarbus mados ir žurnalų pasaulyje…. O tada prodiuseriai rado simpatišką aktorių, kuris jį vaidins. Ir taip – Ch. Nothas tikrai labai mielas.
Keri mėgo lovoje valgyti apelsinus, o Ponas Šaunusis pataluose rūkydavo cigarus. Abudu šių vienas kito įpročių negalėjo pakęsti. Ar šis epizodas taip pat – iš jūsų gyvenimo, ar tai tik fantazija?
Tai buvo 10-asis dešimtmetis. Visi įtakingi vyrai rūkė cigarus – kontrabandinius, kurių negalėjo legaliai gauti JAV, nes jie buvo iš Kanados (juokiasi). Taip, daug kas ateina iš realaus gyvenimo, o kai ką išsigalvojame. Tai – vienas iš dalykų, kuriuos darau per savo šou: žaidžiu žaidimą ir siūlau auditorijai atspėti, kas tikra, o kas – ne. Nes mano realiame gyvenime nutiko daug dalykų, kurie pateko į serialą. Jūs daug ką prisimenate iš serialo, gal pamenate ir kitus žmones, su kuriais Keri susitikinėjo? Vienas jų buvo senatorius…
Pamenu.
Tiesą sakant, tai aš susitikinėjau su senatoriumi, štai iš kur televizijos prodiuseriai gavo šį siužetą. Išskyrus tai, kad jie turėjo labai gražų aktorių, kuris suvaidino senatorių. Realiame gyvenime senatorius… Jis taip neatrodė. Deja (šypsosi).
Tai vadinama gyvenimu.
Taip, tikras gyvenimas priešingas televizijai.
Daugybė žmonių visame pasaulyje dievina jūsų gyvus pasirodymus – vienos moters šou. Smalsu, kokios yra pagrindinės šių susitikimų temos, apie ką diskutuojate su auditorija?
Na, visų pirma šis šou yra pjesė. Taigi, nėra taip, kad aš tik stoviu ir kalbu. Tai ne viskas: turiu daug batų scenoje ir daug kitų dalykų, iš kurių gimsta visuma, visas spektaklis su muzika, iliustruojančiais vaizdo įrašais, eskizais ir konkrečiu scenarijumi. Tai yra šou, bet kartu tai – tikras mano gyvenimas, originali istorija apie „Seksą ir miestą“. Kaip rašiau tai, kaip buvo sunku ten patekti, kodėl sukūriau Keri Bradšouir kas man nutiko vėliau. Istorija apie tikrąjį Poną Šaunųjį, mano Šarlotę, Mirandą, Samantą. Su auditorija atvirai kalbu apie daug dalykų: ir apie menopauzę, ir apie tai, kur esame šiandien, kokia yra naujoji realybė, bet pagrindinė mano žinutė – kaip tapti savo pačios Ponu Šauniuoju.
Ar amžėjimo tema taip pat iškeliama? Juk tai irgi yra šių dienų dėmesio centre. Štai pasaulis komentuoja Sarrah Jessicą Parker, ji kietai laikosi pozicijos, išvien su keliomis kitomis Holivudo superžvaigždėmis, kad moteris, net jei ji – aktorė, turi teisę nesileisti botokso, nedaryti odos patempimo, pasilikti originalią plaukų spalvą, net jei plaukai – žili. Ar jums tai – aktualu?
Man 66-eri, taigi, kaip sutarti su amžėjimu? Šiuo atveju… gal ne, aš nesakau, kad reikėtų atsisakyti botokso. Aš jį naudoju. Žinote, Niujorke mes darome viską, ką tik galime daryti, nes žmonės nori atrodyti gerai! (Juokiasi.) Manau, tai padeda atrodyti gerai pagal savo amžių.
Jūs atrodote nuostabiai!
Ačiū.
Ar atvykdama į Europą leidžiatės į tam tikrų istorijų žvalgybą – galbūt ieškote įkvepiančių istorijų apie tam tikrame regione garsių, stiprių moterų, vietinių politikos, verslo, šou verslo asmenybių? Ar jus domina, kas vyksta Airijoje, Prancūzijoje ar Lietuvoje?
Savajame vienos moters šou apie tai nekalbu. Tiesiog neturiu tam laiko, be to, privalau išlaikyti struktūrą, viskas turi veikti. Jei imčiau pernelyg daug improvizuoti, tai griūtų. Juk, be kita ko, turime ir titrus, todėl negaliu įvesti sumaišties, tokia yra šou verslo realybė.
Ar jus domina, ką vėliau kritikai rašo apie jūsų pasirodymus?
Atsiliepimai puikūs! Tai – viena priežasčių, kodėl darau šį šou – moterys jį myli, gaunu daugybę laiškų, kuriuose žiūrovės rašo, kad tai ne tik šou, bet ir didelė inspiracija, nes esu gimusi 1958-aisiais ir vis dar kuriu performansus. Na, man tai irgi yra motyvacija.
Kokios žymios moterys – gyvos ar mirusios, įkvepia jus pačią?
Nė viena. Tai nėra mano asmenybės būdas – ieškoti kitų įkvėpimo šaltinių. Niekada neturėjau mentorių, jaučiu, kad įkvėpimas turi kilti iš vidaus. Tu turi tiesiog daryti geriausią, ką gali, su tomis kortomis, kurias gauni gyvenime. Taigi, negalvoju apie kitas moteris.
O kas yra seksualiausias šių dienų vyras?
Nežinau. Bet viena, ką pirmiausia norėčiau pasakyti, kad celebrities, dėl kurių eina iš proto pasaulis, niekada nėra tokie, kaip jūs apie juos galvojate. Todėl aš niekada net nesuku sau galvos apie tai. Nors esu sutikusi tikrai patrauklių vyrų tikrame gyvenime.
Pasąmonėje moteris neretai pasirenka vyrą, panašų į savo tėvą. Jūsų tėvas nebuvo itin sportiškas ar raumeningas – ne iš tų supervyriškų vyrų. Kokie vyrai jums daro įspūdį? Ar svarbus fizinis patrauklumas, ar patį geriausią afrodiziaką generuoja vyrų smegenys, galbūt jų humoro jausmas? Ar pinigai?
Man svarbiausia, kad tai būtų žmogus, su kuriuo jaučiu ryšį. Labai liūdna, kad šiais laikais žmonės vis labiau praranda tarpusavio ryšį. Net nežinau, kaip vyras turi atrodyti, nieko apie tai neišmanau, jei nuoširdžiai – esu per daug užsiėmusi, kad vaikščiočiau į pasimatymus (juokiasi). Aš turiu du didelius šunis, pudelius, Pepper ir Prancer, kurie yra labai seni – vienam 15-a, kas yra labai daug pudeliui, kitam – 13,5 metų. Tad su jais ir praleidžiu visą laiką, kurį galbūt galėčiau skirti vyrui. Bet pasirinkau rūpintis savo šunimis.
Kas jais rūpinasi, kai keliaujate po Europą?
Turiu žmones, kurie prižiūri juos mano namuose, kol esu išvykusi.
Ar skaičiavote, kiek kartų apskridote pasaulį dėl savo bestselerių?
Pastaraisiais metais nesu labai aktyvi keliautoja. Pavasaris prabėgs Europoje, bet vasarą nekelsiu kojos iš Amerikos. Mieliau lieku Hamptone, tai – lyg amerikietiškoji pietų Prancūzija. Visi niujorkiečiai vasarą vyksta į Hamptoną, aš turiu namą ten, ir niekur nenoriu iš jo išvykti. Turime puikius paplūdimius, visus didžiuosius dizainerius, jų mados namus, gali išeiti pasilinksminti. Ten yra daugybė labai turtingų žmonių ir vakarėlių, į kuriuos man patinka būti pakviestai!
„Gerti šampaną ir šokti ant stalo“ – tai galioja?
Taip (juokiasi).
Jums patinka apsipirkinėti? Visi tie prekės ženklai, kurių nestigo ir seriale „Seksas ir miestas“: Manolo Blahniko bateliai, pankiškoji Vivienne Westwood ar puošnusis Oscaras de la Renta. Koks jūsų santykis su jų diktuojama mada?
Aš vis dar aviu manolus, myliu Oscarą de la Rentą, Caroliną Herrerą, Michaelą Korsą. Niujorke turime daugybę puikių garsių mados kūrėjų, bet yra ir kitų – čia susirinkę nuostabūs dizaineriai iš viso pasaulio, jų darbais negali nesižavėti.
Kalbant apie Pietų Prancūziją – ar esate viešėjusi ir Sen Tropeze – Europos glamūro vasaros sotinėje, kur vaikinai, vairuojantys ferarius, taip pat rengia įstabius vakarėlius jachtose?
Žinote, lankiausi ten, kai buvau jaunesnė, bet jau kurį laiką nebevažiuoju. Norėčiau nuvykti, bet neišpuola. Kita vertus, girdėjau, dabar Sen Tropezas labai apkrautas ir ten labai karšta.
O kaip turėtų atrodyti tobula jūsų diena nuo ryto iki vakaro?
Dažniausiai rytais išvedu šunis pasivaikščioti. Kadangi gyvenu šalia Centrinio parko, apsukame malonų ratą. Vėliau šiek tiek rašau, tada galbūt dalyvauju tinklalaidėje – žmonės vis dar aktyviai mane kviečia, o aš leidžiu sau šiek tiek viešumo. Tuomet turime tiek daug renginių ir vakarėlių… Vakar buvau keturiuose: madų šou, arbatėlės klube – ten susitikau 20 moterų, kurias pažįstu, ir susiradau naujų draugų… Tobulos dienos scenarijuje taip pat turėtų būti keli vakarėliai, du ar trys, tai galėtų būti meno renginiai, galbūt „Sotheby’s“, tada – graži vakarienė arba filmo peržiūra, ir vakarėlis vėliau. Tai skamba puikiai! (Juokiasi.)
Kokio kokteilio taurę užsisakytumėte tokią dieną?
Aš vis dar geriu „Cosmos“. Bet galiu sau leisti tik vieną.
Vienui vieną? Tai neegzistuoja gamtoje!
Tenka susitaikyti (juokiasi).
Ačiū už pokalbį, buvo smagu.
Atvykite į mano šou – pasikalbėsime apie daugybę kitų dalykų!
Faktai:
C. Bushnell gimė Konektikute (JAV). Būdama aštuonerių nusprendė, kad užaugusi taps rašytoja. Sulaukusi aštuoniolikos, ji persikėlė į Niujorką, ten dirbo laisvai samdoma žurnaliste ir pradžioje turėjo labai pasistengti, kad sudurtų galą su galu.
1994 metais „The New York Observer“ ėmė spausdinti jos skiltį „Sex and the City“. Tuomet gimė Keri Bradšou – autorės „alter ego“. Šį vardą Bushnell susikūrė nenorėdama, kad tėvai iš laikraščio sužinotų, jog dukra lankėsi sekso klube.
Provokuojančios ir šmaikščios Keri Bradšouistorijos 1996 metais virto knyga ir tai padėjo pamatą HBO televizijos fenomenui „Sex and the City“ – iš pradžių 6 serialo sezonams, vėliau 2 pilnametražiams vaidybiniams filmams ir tęsiniui „And Just Like That“. Kiti C. Bushnell bestseleriai: „Four Blondes“, „Trading Up“, „Lipstick Jungle“, „One Fifth Avenue“, „The Carrie Diaries“. „Lipstick Jungle“ ir „The Carrie Diaries“ taip pat virto serialais.
Pirmajame serialo „Sex and the City“ sezone aktorės S. J. Parker įkūnytai veikėjai Keri Bradšouyra 32-eji. Ji menamai gimusi 1966 metų spalio 10 dieną. Istorijos tęsinyje „And Just Like That Carrie“ yra 55-erių.
Seriale Keri Bradšougyvena apartamentuose su kambariu-drabužine, šios studijos nuomai menamai išleisdama 700 dolerių. Tikrovėje tai turėtų kainuoti ne mažiau nei 3 tūkst. dolerių. Serialo veikėja visuomet uždirbdavo ne tiek, kad praturtėtų, bet pinigų pakakdavo ir nuomai, ir gražiems bateliams. Pati C. Bushnell yra teigusi, kad tuo metu, kai rašė garsiąją skiltį, uždirbdavo 5 tūkst. dolerių per mėnesį.
Per visus serialo sezonus Keri susitikinėjo su 28 vyrais, bet tik trys iš jų tapo ilgalaikiais partneriais: Aidanas Šo (aktorius Johnas Corbettas), Aleksandras Petrovskis (Mikhailas Baryshnikovas) ir Mr. Big (Chrisas Nothas), už kurio filme galiausiai išteka, tačiau taip ir nesusilaukia vaikų. Istorijos autorė C. Bushnell taip pat neturi vaikų.
Rašytoja yra aktyvi Amerikos šou versle, ji dalyvauja daugybėje populiarių pokalbių šou, tarp jų – ir Oprah ar Charlie Rose. Šiuo metu Europoje ji rengia vienos moters šou gastroles. „Įspūdis – lyg su Candace Bushnell buvai kokteilių bare – ji tiesmuka, gera pašnekovė, įtraukianti ir šmaikšti. Jai labai patinka būti scenoje ir akivaizdu, kad Bushnell sėkmės paslaptis yra ji pati“, – rašė „The Reviews Hub“.
