„Kiekviena atrodome taip, kaip norime“, – sako laidų vedėja ir nuomonės formuotoja Ugnė Siparė ir priduria, kad didžiausia klaida, kurią moterys daro siekdamos išlaikyti grožį ir jaunystę, požiūris „esu per sena“.
Kaip manote, kiek moteriai svarbi išvaizda? Ar ji vienodai svarbi ir moterims, ir vyrams?
Nesinori sakyti, kad moterims išvaizda svarbesnė, tačiau Lietuvoje ši tendencija vis dar vyrauja. Jei pasižvalgytume po kitas šalis, pamatytume, kad tiek vyrams, tiek moterims išvaizda rūpi panašiai. Tiesa, pastebėjau, kad žmonės dažnai painioja išvaizdą ir sveikatą. Ne kartą esu girdėjusi sakant: „Kam man sportuoti, aš ir taip liekna, o presas man nereikalingas.“
Bet juk sportas ne tik apie lieknumą, pirmiausia jis apie sveikatą. Manau, kad kiekvienam žmogui svarbu būti tvarkingam ir prisižiūrėjusiam, tačiau svarbiausia – visuma. Turbūt yra tekę apie žmogų galvoti kaip apie labai gražų, o pradėjus su juo bendrauti pajusti, kad tas grožis pradeda garuoti. Ir atvirkščiai – iš pradžių galbūt labai žmogumi nesižavėti, tačiau pabendravus suvokti, kad tai – pats gražiausias žmogus. Laimingi, smalsūs ir ambicingi žmonės man – patys gražiausi.
Ar šiandien, kai taip pabrėžiami išvaizdos standartai, įmanoma išlikti autentiškai, ką Jums reiškia autentiškas grožis?
Tiesą sakant, iš termino „autentiškas grožis“ dažnai pasijuokiu. Pastebėjau, kad labiausiai jį vartoti mėgsta tie, kurie akyliausiai seka tendencijas. Nematau nieko tame blogo – pamatai gražiai apsirengusį žmogų ir pagalvoji – aš irgi taip noriu! Juk pažįstama situacija, ar ne? Aš visai nesureikšminu, ar tai autentiška, ar madinga ir tiesiog „kaip visų“. Jei man patinka ir gerai jaučiuosi – man to pakanka.
Kaip manote, kiek žmonės patys formuoja savo grožio suvokimą, o kiek yra veikiami išorinių veiksnių, socialinių medijų ar reklamų?
Kiekvieno žmogaus grožio suvokimas susiformuoja iš jį supančios aplinkos. Vienus labiau paveikia parodos, muziejai, kinas, kitus – nuomonės formuotojai, televizija ar reklama. Bet visos šios sritys glaudžiai susijusios. Panašios tendencijos juk vyrauja visur. Šiais laikais išsiskirti sudėtinga, jei seki, kas vyksta pasaulyje, daug kas atrodys jau matyta, girdėta, dėvėta. Net mada juk sukasi ratu. Tiesiog vieniems geriau pasiseka tas tendencijas suprasti ir suderinti, kitiems prasčiau. Bet gal čia ir yra ta mūsų autentika?
Kas formavo Jūsų pačios požiūrį į grožį? Kaip jis keitėsi? Ar yra tam tikrų grožio ritualų ar principų, kuriuos dabar vertinate labiau nei anksčiau?
Turbūt ta pati aplinka. Gyvenant Marijampolėje, vyrauja vienos tendencijos, Vilniuje – jau kitos. Tada pakeliauji po Paryžių, Los Andželą ir Niujorką ir supranti, kad miesto veidai skirtingi. Nėra vienur gražiau ir geriau nei kitur. Mums gali labiau patikti vienas ar kitas stilius, bet tai tiesiog skonio reikalas.
Turbūt šis supratimas su laiku man ir atėjo. Kai tapau viešai matoma, sulaukiau daug komentarų dėl savo įvaizdžių ir stiliaus, bet ilgainiui tiesiog priėjau prie išvados, kad visi mes esame skirtingi, mūsų supratimas apie grožį keičiasi, mes bręstame, augame, eksperimentuojame. Viskas yra gražu ir gali būti gražu, jei žmogus gerai jaučiasi. O mano grožio ritualas vienas – geras ir pakankamai ilgas miegas.
Ar Jūsų grožio suvokimas pasikeitė gimus dukrai?
Niekada apie tai nesusimąsčiau. Turbūt daug minčių, vertybių, prioritetų gyvenime perdėliojau, bet dėl grožio nežinau. Gal jis keičiasi nuolat? Gal kiekvienas gyvenime įvykis jį šiek tiek ir keičia?
Ar dabar lieka laiko išvaizdai puoselėti?
Jei norėčiau rasti laiko, rasčiau, čia prioritetų klausimas. Bet nenoriu daug laiko skirti procedūroms, nes laikas – brangiausia, ką turime. Dabar gražiausias laikas mūsų kaip šeimos, su dukryte. Neiškeisčiau jo į nieką kitą.
Ką Jums reiškia rūpintis savimi?
Svarbiausia, kokybiškas miegas ir vanduo. Nors labai mėgstu ir sportą. Reguliariai 2–3 kartus per savaitę sportuoju su trenere. Manau, šie paprasti dalykai – patys veiksmingiausi. Jei būsime sveiki, judėsime, miegosime, tikrai ir plaukai, ir oda spindės.
Kokį požiūrį apie grožį stengsitės įskiepyti paaugusiai dukrai?
Turbūt tai, ką išvardijau, ir bus pagrindiniai principai. Manau, kad mūsų supratimą apie grožį dažniausiai sugadina bjaurūs komentarai. Pavyzdžiui, kažkas gal kompleksuoja dėl savo kojų, nes kažkada, prieš daug metų, mokykloje klasės draugas iš jų pasijuokė. Arba dėl ausų, nes taip pat išgirdo apie save nemalonų komentarą. Manau, dukrai norėsiu pirmiausia paaiškinti, kad bjaurūs žmonių komentarai yra ne apie kitą asmenį, o apie juos pačius ir jų kompleksus.
Kaip manote, kokia yra didžiausia klaida, kurią moterys daro siekdamos išlaikyti grožį ir jaunystę?
Manau, kad kiekviena atrodome taip, kaip norime. Vienos nori amžėti natūraliai ir viskas su tuo gerai. Kitos nori likti amžinai jaunos ir siekia to visais įmanomais būdais – tai irgi jų pasirinkimas. Gal, jei reikėtų išskirti vieną „klaidą“, sakyčiau, požiūris „esu per sena“. Manau, kad tai klaidinga. Mes niekam negalime būti per seni. Per jauni – gal. Bet per seni – nemanau. Mano mama neseniai pasidarė pirmąją tatuiruotę. Kas pasakė, kad tatuiruotes gali darytis tik 20-mečiai? Gal ir aš norėsiu atšvęsti savo šimtmetį su nauja tatuiruote! Ir niekas man nepaaiškins, kad negaliu (juokiasi).
Didžiausi grožio iššūkiai, su kuriais esate susidūrusi?
Tiesą sakant, neturiu kuo skųstis. Neturiu nei didelių odos problemų, nei svoris greitai auga, kur nereikia. Manau, kad man pasisekė genų loterijoje, o ir sveiką požiūrį į grožį, galvoju, kad turiu. Neišgyvenu nei dėl to, kad nespėju su tendencijomis, nei dėl to, kad galbūt nesu išsigryninusi savo autentiško stiliaus. Na ir kas? Džiaugiuosi, kad esu sveika ir laiminga. O jei kas išvaizdoje nepatinka, šiais laikais tai galima pakeisti. Makiažas daro stebuklus, plaukai vieną dieną gali būti trumpi, o kitą – jau ilgi, net įdegį galima įgyti vos per valandą. Viskas yra išsprendžiama.
Kiek su išvaizda ir grožiu yra susijęs pasitikėjimas savimi?
Man pasitikėjimo netrūksta, aš jo turiu visuomet, tačiau, be abejo, kai aš ar kita moteris yra su gražia suknele, makiažu ir aukštakulniais, sklinda visai kita energija. Smagu gali būti abiem atvejais, o tikėti savimi reikia visada. Aplinka dažniausiai to daryti nepadės, todėl reikia pačiam stengtis išsiugdyti šią savybę. Ir jei pasitikėdama savimi eisi susivėlusi, nesidažiusi ir su suglamžytais marškinėliais – vis vien būsi graži.
Kas Jus labiausiai džiugina, kai žiūrite į save veidrodyje?
Sudėtingas klausimas, man patinka visuma (šypsosi).
