Politikos mokslų profesorė, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, savo kasdienėje profesinėje veikloje nagrinėja kompleksiškus ir jautrius geopolitikos bei saugumo klausimus. Visgi pokalbio metu su mokslininke vietos atsiranda ir studentų emocinės būklės svarbai, vertybėms bei iššūkiams, su kuriais akademinėje veikloje susiduria moterys.
Viename interviu esate minėjusi, kad save laikote ekstravertiška asmenybe. Ar ši savybė padeda mokslinės veiklos srityje?
Mokslinėje veikloje daug skaitymo, rašymo ir apmąstymų, o tai – individualistinė veikla, reikalaujanti vienatvės, tad prisipažinsiu, kaip ekstravertei kartais man nelengva (juokiasi). Bet egzistuoja ir kita medalio pusė – atlikus tyrimus, juos reikia pristatyti, kontaktuoti su mokslininkų tinklais. Šie ryšiai labai svarbūs, nes tik kalbantis ir diskutuojant atsiveria nauji moksliniai horizontai, o bendravimas palengvina kelią ir į tarptautinį akademinį lygmenį.
Margarita, jūsų profesinė veikla nukreipta į tarptautinius santykius bei saugumo tyrimus. Kodėl nusprendėte gilintis būtent į šią kompleksišką sritį?
Į tarptautinę politiką žvelgiu kaip į detektyvą – literatūros žanrą, kurį labai mėgstu. Būtent šių knygų kontekste svarbu suprasti priežastis, kodėl įvyko konkretus veiksmas, kokie dėsniai veikia ir kokius individų interesus galima įžvelgti. Pati politikos sritis man įdomi dėl jos kompleksiškumo, kuris leidžia mėgautis atliekamu moksliniu tyrimu. Kartu dirbant šioje srityje privalu nuolat mokytis, nes atsiranda vis daugiau naujų svarbių tyrimo sričių, tokių kaip kibernetinė erdvė ar modernios technologijos. Esu labai smalsi, tad ši disciplina leidžia patenkinti didelį smalsumo poreikį.
Politologija – kas jums telpa į šį žodį?
Kaip mokslininkei, išgirdus šį klausimą, mintyse atsiranda daug skirtingų oficialių šios sąvokos apibrėžimų, kuriuos siūlė Aristotelis, Haroldas Lasswellas ar Maxas Weberis. Jei žvelgčiau asmeniškai, ši mokslo šaka man yra apie galią. Kaip kovojama dėl galios, ką ji leidžia padaryti tiek valstybiniu, tiek ir tarptautiniu lygiu? Man įdomu suprasti, kas yra galia, kaip ji keičiasi ar pereina iš rankų ir rankas, kuriant naujas reikšmes. Juk galia gali būti įvairialypė, o jos turėjimas suteikia galimybę keisti žaidimo taisykles, ką ryškiai matome šiandieniame pasaulyje.
Esate VU TSPMI instituto vadovė, tad glaudžiai bendraujate su studentais? Kokius didžiausius iššūkius ir pozityvias savybes galėtumėte išskirti, kalbant apie šiuolaikinį jauną žmogų, pasirinkusį akademinį kelią?
Nors jauni žmonės puikiai žino, ko nori ir yra itin kūrybiški, sėkmingi, tam tikra prasme man jų gaila, nes ši karta susidūrė su milžiniškais iššūkiais, tokiais kaip kovido pandemija, Ukrainoje prasidėjęs karas bei tarptautinės tvarkos nestabilumas. Taip pat studentai, su kuriais dirbu, sau kelia labai aukštus lūkesčius, ir nors siekti užsibrėžtų tikslų puiku, kartais man norisi jiems pasakyti, kaip svarbu yra ir atsipalaiduoti (šypsosi).
Jų pasaulis pilnas emocinio nerimo. Tikiu, kad jauniems žmonėms, nuolat patiriantiems ypač didelį informacijos srautą, svarbu mokytis valdyti kylantį nerimą, tad VU TSPMI dirba psichologė, kuri padeda studentams ir instituto bendruomenei, susiduriančiai su akademinio pasaulio iššūkiais.
Margarita, norisi paklausti, ar pati turite mokslinius darbus, kurie karjeros kontekste jums asmeniškai teikia ypatingą reikšmę?
Mano gyvenimo knyga dar neparašyta (juokiasi). Mokslinių darbų publikavimo procesas ilgas, tad kartais pasirodęs straipsnis tarsi nebeatrodo toks aktualus ar kuriantis emociją. Visgi galiu išskirti, kad jaučiu išskirtinį pasididžiavimą vienu straipsniu apie NATO pasirengimą gintis po Krymo aneksijos, kuris buvo publikuotas 2015 metais. Nors turiu moksliškai aukščiau vertinamų publikacijų, šis straipsnis konferencijoje, kurioje jį pristačiau, sukėlė didelį ažiotažą, sulaukiau ir nepasitenkinimo, kam gąsdinu, ir didelių pagyrų. Jaučiau, kad kai kurių žmonių galvoje įvyko pokytis.
O ar dirbant mokslinį darbą svarbu paties akademiko vertybinis pamatas?
Pagrindinė mokslininko vertybė – objektyvumas. Tyrimai turi būti grįsti mokslo dėsniais, ne subjektyvia nuomone, o pati akademinė diskusija vykti remiantis atvirumu ir pagarba kitai nuomonei. Tuo siekiu visada vadovautis. Visgi reikia pripažinti, kad tam tikro laipsnio subjektyvumas egzistuoja. Pati asmeniškai dirbu su saugumo ir gynybos sritimi, kuri yra labai jautri, ypač kai tai yra susiję su mūsų pačių saugumu, Ukraina.
Kartais tenka įsitraukti į labai aršias diskusijas, tad sunku valdyti emocijas. Juk klausantis melo sunku išlaikyti neutralią reakciją. Kaip mokslininkė privalau rasti balansą tarp objektyvumo, mokslinės diskusijos bei subjektyvaus asmeninio požiūrio.
Pereinant prie šiandienio konteksto, kokios temos, jūsų nuomone, šiuo metu turėtų būti aktualiausios neperžengiant akademinės bendruomenės ribų?
Kalbant apie saugumą ir tarptautinę politiką, manau, svarbu kalbėti apie valdyseną. Kariniai konfliktai, klimato kaitos problematika, technologinė pažanga bei dirbtinis intelektas – visa tai tarptautinei sistemai kelia daug iššūkių. Tad svarbu kelti klausimus, kaip gyvensime kaip visuomenė, kaip būsime valdomi? Nenoriu vieną dieną atsidurti pasaulyje, kuris valdomas dirbtinio intelekto ir keleto turtingų oligarchų, kuriems priklauso socialiniai tinklai ar internetinės paieškos platformos.
Noriu paklausti apie moteris, dalyvaujančias akademinėje veikloje, – ar įžvelgiate, kad akademikių daugėja?
Ir taip, ir ne. Jei statistiškai žvelgtume į stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sąrašus, merginų procentiškai yra daugiau. Bet kylant karjeros laiptas ši tendencija apsiverčia dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, motinystės atostogų. Deja, vėlesniuose karjeros etapuose moteris neretai pradeda atsilikti nuo vyrų, tad aukščiausiame profesūros laiptelyje vyrų ir dabar yra gerokai daugiau. Situacija keičiasi, bet reikalingi ir struktūriniai pokyčiai.
Kalbant apie jūsų aprangos stilių – kokius drabužius bei dizaino objektus pati mėgstate labiausiai?
Prisipažinsiu, labai mėgstu gražius drabužius ir net pati norėjau studijuoti drabužių dizainą. Esu klasikos gerbėja, tad kintančios tendencijos man didelės įtakos nedaro. Nors iš dukros sulaukiu kritikos dėl stiliaus pasirinkimų ar šukuosenos (juokiasi). Kaip mėgstamus dizaino objektus išskirčiau švarkelius – ypač prancūziškus, – kurių turiu tikrai nemažai, juodas kelnes, kostiumėlius bei baltus marškinius. Taip pat turiu ir suknelių kolekciją, kurioje yra ir tokių, kurias esu dėvėjusi tik kartą (juokiasi).
Ar dėl savo veiklos akademinėje srityje susiduriate su griežtomis aprangos etiketo normomis?
Galvojant apie akademinėje srityje vyraujantį aprangos stilių viskas labai paprasta – gali rengtis, kaip nori tol, kol tave priima rimtai. Kartais pamąstau, kad pati norėčiau savo stiliuje puoselėti daugiau moteriškumo, bet tuomet kyla pavojus, kad dėmesys kryps į suknelę, o ne į tai, ką kalbu. Net ir dabar pirmiausia moteris yra vertinama pagal išvaizdą, tad neišryškinant moteriškumo galimai atsiranda daugiau galimybių būti išgirstai, o būtent todėl ypač moterys politikės dažnai renkasi uniforminį stilių. Man pačiai tokia prieiga nėra priimtina. Mėgstu gražiai rengtis, pajusti, kokios spalvos aprangą noriu dėvėti konkrečią dieną, ir tai niekaip nesusiję su mano kompetencija mokslinėje srityje.
Kaip atsiribojate nuo įtemptos ir itin kompleksiškos profesinės veiklos?
Labai stengiuosi planuoti savo laiką ir esu tarsi logistikos ekspertė (juokiasi). Kaip ir minėjau, esu smalsi, tad paroje esančių valandų man neužtenka. Pati visada atrasiu laiko sportui, kurį laikau ne hobiu, o būtina higiena dirbant sėdimą darbą. Taip pat mėgstu skaityti, o kelionės – man būtinos kaip oras. Puikiai pailsiu lankydama naujus miestus, muziejus, susipažindama su šalies kultūra bei gamta. Pastaraisiais metais dėstydama Islandijoje pamilau jos gamtą, daug laiko skyriau žygiams, o praeitą rudenį su dukra aplankėme nacionalinius parkus Kalifornijoje – tokios patirtys man be galo svarbios.
