Dizainerės Aistės Hong vardas daugeliui vis dar negirdėtas, tačiau sunku abejoti jos būsima sėkme. Ji – pirmoji lietuvė, įrašyta į Niujorko mados savaitės, kurioje pristatė debiutinę kolekciją, kalendorių.
„Mano pirmosios kolekcijos pristatymas nebuvo tik sunkių darbo metų rezultatas. Tai – ir „Aistė Hong“ mados prekės ženklo pradžia, ir mano viso gyvenimo svajonės išsipildymas“, – sako ambicinga kūrėja. Nors jai visai neseniai buvo suteikta Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybė, ji neslepia, kad kartais labai pasiilgsta lietuviškos ramybės ir cepelinų, kuriuos dievina ir iš Taivano kilęs jos vyras.
Kada susidomėjote mada?
Sunku pasakyti, kada viskas prasidėjo. Nors ir skamba banaliai, neprisimenu, kada nemylėjau mados ir drabužių. Turiu padėkoti savo mamai, kuri ne tik perdavė man savo meno gabumus, bet ir dėl jos darbo pobūdžio nuo pat ankstyvos vaikystės buvau apsupta mados. Ji išmokė mane matyti grožį paprastuose dalykuose, parodė, kiek nedaug reikia, kad išreikštum save kūrybiškai, ir kad geras stilius nebūtinai reikalauja daug pinigų. Kai buvau maža, neturėjome daug, tačiau aš ir mano sesuo visada buvome gražiai aprengtos.
Ji mane taip pat išmokė didelės pagarbos mados industrijai ir žmonėms, kurie joje dirba. Drabužiai man niekada nebuvo tik gražūs daiktai – jie man visada buvo kažkas daugiau. Manau, kad visada pasąmoningai norėjau dirbti su mada, tačiau ilgą laiką turėjau savo svajones atidėti.
Kaip jūsų gyvenimo žemėlapyje atsidūrė Jungtinės Valstijos?
Lydimos mamos, su seserimi iš Lietuvos išvykome, kai buvome paauglės. Apsigyvenime Velso sostinėje Kardife ir pradėjome naują gyvenimą. Gyvenimą, kuris, kaip tikėjosi mano mama, suteiks mums visas galimybes, kurių ji neturėjo, kai buvo jaunesnė. Abi su sese įstojome į vienus geriausių universitetų šalyje, kopėme karjeros laiptais, įsitvirtinome.
Mano sesuo vis dar gyvena Jungtinėje Karalystėje, buvo laikotarpis, kai maniau, kad ir aš ten liksiu. Bet atrodo, kad buvo lemta atsidurti Niujorke. Pastūmėta pagaliau siekti didžiausios svajonės, turėdama savo vyro ir šeimos palaikymą, nusprendžiau rizikuoti ir užpildyti paraišką į „Parsons“ dizaino mokyklą studijuoti mados dizaino.
Šie metai buvo kupini daugybės svarbių įvykių, vienas iš jų – įgyta JAV pilietybė. Neseniai gavau savo pirmąjį JAV pasą, kuris yra tarsi įrodymas, kad mano gyvenimas dabar yra čia.
Tom Concordia nuotr.
„Parsons“ mokykla laikoma prestižine. Ar sunku buvo į ją patekti?
Galbūt sunkiau buvo tvarkyti visus dokumentus, kurių reikėjo norint gauti studento vizą. Tiesa, kai pildžiau paraišką, nors ir norėjau, nesitikėjau ten patekti, nes tuo metu į mados programą įstodavo mažiau nei pusė aplikavusiųjų. JAV, o ypač Niujorke ir mados pasaulyje, turėti žodį „Parsons“ savo gyvenimo apraše yra didelis prestižas ir tikrai daug reiškia. Šią mados mokyklą yra baigę tokie dizaineriai kaip Tomas Fordas, Marcas Jacobsas, Anna Sui, Donna Karan, Narcizo Rodriguezas ir Alexanderis Wangas.
Džiaugiuosi, kad vis dar palaikau ryšį su kai kuriais savo mokytojais. Keli iš jų buvo atvykę į mano kolekcijos pristatymą. Studijų metais susirasti draugai atskrido manęs palaikyti net iš kitų valstijų. Esame stipri bendruomenė. Žinoma, mano mama ir sesuo sėdėjo pirmojoje eilėje, negalėjau net įsivaizduoti šio momento be jų. Taip pat viena iš modelių, kuri ėjo mano podiumu ir užbaigė pristatomą kolekciją, buvo lietuvė Marija Shatilo. Iš pradžių jos kilmės nė nežinojau, galbūt ją pasirinkau pasąmoningai. Tačiau tai yra logiška – Lietuvos įkvėpta kolekcija turėjo būti pristatyta lietuviško grožio modelio.
Kaip prisimenate studijų metus? Su kokiais iššūkiais teko susidurti?
Prisimenu daug ašarų ir bemiegių naktų. Esu gana užsispyrusi, todėl niekada lengvai nepasiduodu, bet tie metai buvo išties fiziškai ir psichologiškai sunkūs. Negaliu suskaičiuoti, kiek kartų verkiau vyrui ant peties, nes norėjau tiesiog pasiduoti ir išeiti. Žinomas faktas – „Parsons“ mados programoje per pirmas kelias savaites atkrinta daugiau nei 30 proc. studentų. Per pirmas kelias savaites! Dauguma jų tiesiog neatlaiko krūvio.
Programa prasideda labai greitai ir intensyviai, jei praleidi daugiau nei 3 paskaitas, gali nebegrįžti, nes nebepasivysi. Manau, kad taip norima patikrinti, kam ši programa ir mada yra užgaida, o kas iš tiesų yra pasiruošęs juodai dirbti. Mano mama dar ir dabar mėgsta pajuokauti, kad prieš pradėdama ten studijuoti nemokėjau net sagos įsiūti į marškinius, bet po savaitės jau braižėme drabužių lekalus, o po kitos – siuvome palaidines su apykaklėmis. Išmokau be galo daug ir ten gautos žinios dar ir dabar man labai padeda kūrybiniame procese.
Jūsų prekės ženklas drabužius siuva už Atlanto – Lietuvoje. Kodėl?
Lietuvoje siūti drabužius tikrai nėra pigu, todėl kaina niekada nedarė įtakos šiam sprendimui. Yra daug šalių, kurios yra žinomos dėl patrauklių siuvimo kainų: Kinija, Turkija ar Indija. Labai vertinu, iš kur esu kilusi, man buvo ir yra labai svarbu sieti savo mados vardą su Lietuva. Tai – svarbi mano asmenybės ir mados vardo dalis.
Kadangi mano mama labai daug metų dirbo drabužių gamybos srityje Lietuvoje, seniai žinojau, kad lietuvių siuvimo kokybė yra labai aukšta. Net savo pačios spintoje turiu prabangių pasaulinių ženklų – „Burberry“, „Victoria Beckham“, „Isabel Marant“ – kūrinių, pagamintų Lietuvoje.
Roy Schweiger nuotr.
Ne paslaptis, kad jaunam kūrėjui įsitvirtinti mados pasaulyje išties sudėtinga. Kuriate Jungtinėse Valstijose – vienoje didžiausių mados rinkų. Ar jums koją kada nors kišo tai, kad esate iš mažos valstybės?
Nesakyčiau, kad tai, jog esu iš Lietuvos, trukdė ar labai padėjo šioje industrijoje. Esu iš mažos valstybės, ir tai žmones dažnai sudomina. Tai yra geras būdas rasti bendrą kalbą, nes Niujorkas yra daugiakultūris miestas. Daugiau žmonių yra kilę iš kitų miestų ar valstybių, nei čia gimę.
Tiesa, prasimušti mados industrijoje, ypač Niujorke, yra be galo sunku. Nesvarbu, ar esi iš Lietuvos, ar iš kitos, didesnės valstybės, problemos ir sunkumai išlieka tie patys. Tam, kad galėtum pradėti ir įsitvirtinti mados industrijoje, reikia investuoti ir įdėti labai daug darbo ir finansų. Nors galutinė drabužių kaina parduotuvėse būna aukšta, grąža dažnai būna nedidelė, nes viskas daug kainuoja – nuo audinių ir sagučių iki gamybos. Konkurencija yra labai didelė, o rinka – perpildyta.
Mados industrija dažnai glamūrizuojama. Vakarėliai, gražūs drabužiai, įžymybės, spauda… Tai traukia žmones. Tie, kas dirba mados srityje, nenoriai kalba apie sunkumus ir kasdienybę, nes tiesa yra ta, kad mes visi gyvename dėl tų gražių momentų. Vienas dizaineris, pas kurį esu dirbusi, yra pasakęs, kad madoje „The lows are so low and the highs are so high“ – sunkūs momentai yra labai sunkūs, bet geri momentai yra labai geri.
Nepaisant visko, tikrai tikiu ir jaučiu, kad Niujorkas vis dar yra galimybių ir svajonių miestas. Jei turi svajonę ir įdedi labai daug darbo ir meilės, jei turi kažką savito ir unikalaus, tavo gyvenimas išties gali pasikeisti per naktį. Tai į čia ir traukia svajotojus.
Esu iš mažos valstybės, ir tai žmones dažnai sudomina.
Ar Lietuvos vardas žinomas JAV mados užkulisiuose?
Turiu pasakyti, kad, deja, ne. Lietuva yra maža šalis, todėl natūralu, kad ir mados rinka joje nėra didelė. Šiuo metu tai tik pati pradžia, bet norime megzti kuo daugiau ryšių su Lietuva. Neseniai turėjome pirminius pokalbius su keliomis labdaros organizacijomis, padedančiomis lietuvių moterims ir mergaitėms, nukentėjusioms nuo smurto. Pati esu patyrusi daug psichologinio ir fizinio smurto Lietuvos mokykloje.
Smagu, kad Lietuva per pastaruosius 10–20 metų labai pasikeitė. Seku ir matau, kad kyla naujoji dizainerių karta, kuri stengiasi stumti tradicines ribas, turi unikalų skonį. Viliuosi, kad nors ir esu pirmoji lietuvė, įrašyta į oficialų Niujorko mados savaitės kalendorių, nebūsiu paskutinė.
Lietuva turi labai daug talentingų ir kūrybingų žmonių, kuriuos kartais netikėtai sutinku net ir čia, Niujorke. Lietuvių yra visur ir jie kuria bei daro nuostabius dalykus. Pavyzdžiui, visai neseniai sužinojau, kad paties žymiausio Niujorko knygyno įkūrėjas buvo lietuvis.
Kokių lietuvių dizainerių kūryba jus žavi?
„Kristi Andress“ raštai, aksesuarai ir darbų personalizacija bei „MÁS 924“ jaunatviškumas, šio mados ženklo tapatybė.
Jūsų pačios kolekciją įkvėpė pasaka „Eglė Žalčių karalienė“. Kaip kolekcijoje perteikiami jos motyvai?
Stengiausi perteikti „Eglės žalčių karalienės“ skulptūros, kurią esu aplankiusi vaikystėje, grožį, bei Baltijos jūros ir jos bangų išskirtinumą pasitelkdama klostavimą ir apgalvotas išskirtines detales. Nors Lietuva įkvėpė mano pirmąją kolekciją, nenorėčiau būti laikoma dizainere, kuriančia pagal lietuvių liaudies motyvus, nes tai visiškai neatitinka mano kūrybinio stiliaus. Mano įkvėpimas labiau netiesioginis ir jis daugiau lemia bendrą kryptį dizaino procese, bet ne tiesioginį vaizdą, kurį būtų galima lengvai pastebėti.
Dizainerės karjerą pradėjote visai neseniai, tačiau orientuojatės į prabangos rinką. Tai – gana drąsus sprendimas. Ar nebijote rizikuoti? Kodėl pasirinkote būtent šį rinkos segmentą?
Įkurti prabangios mados prekės ženklą, nors tai ir yra rizikingiau, buvo natūralus sprendimas. Medžiagų ir konstrukcijos kokybė, taip pat didesnė kūrybinė laisvė buvo svarbus faktorius. Pati esu prabangios mados vartotoja ir visuomet renkuosi sekti savo stilių, o ne tendencijas ir ieškau drabužių, kurie galėtų jas peržengti ir būtų ilgaamžiai.
SHOT BY LUKAS ir Paul Von Rieter nuotr.
Ar pasiilgstate Lietuvos?
Pasiilgstu ramybės, žalumos ir lėtesnio gyvenimo tempo. Manau, kad Lietuvoje ir Europoje žmonės žino, kaip sustoti ir pasimėgauti gyvenimu, kad ne viskas sukasi tik apie darbą, karjerą ar pinigus. Niujorke gyvenimas tiesiog verda visą parą. Kiekvienas dirba be sustojimo, nesvarbu, ar savaitgalis, ar atostogos, mes visada dirbame.
Gaila, bet net išėjus pasivaikščioti su dukra į parką kartais būna sunku atsipalaiduoti, nes žmonių srautas visur yra labai didelis, visi visur visada skuba, per dieną bando kuo daugiau padaryti, skuba į darbą, skuba iš darbo. Gyvename Manhatano centre su mūsų 1,5 metų dukryte Piper ir Pomeranijos špicu Butters, kurį atsiskraidinau kartu iš Velso, kai čia atsikėliau.
Labiausiai pasiilgstu lietuviško maisto, kurio Niujorke, deja, niekur nėra. Kelis kartus esame skridę į Čikagą, kad galėtume nueiti į lietuvių restoraną pavalgyti cepelinų.
Lietuvoje reguliariai apsilankome kartą, du kartus per metus. Šią vasarą su dukryte ir vyru Lietuvoje praleidome net mėnesį. Mano mama ir močiutė vis dar gyvena Vilniuje. Mama po daugelio metų gyvenimo Jungtinėje Karalystėje persikraustė gyventi atgal į Lietuvą ir dėl to labai džiaugiasi.
Jūsų vyras – amerikietis?
Mano vyras gimė Taivane ir su tėvais bei broliu persikėlė į Los Andželą, kai jam buvo 9-eri. Jis jau daugiau nei 20 metų gyvena Niujorke. Shaunas yra tikras niujorkietis, tačiau norime savo dukrą auginti taip, kad ji suprastų ir vertintų visą savo paveldą ir kad niekada nesijaustų atskirta nuo kurios nors dalies, nes tai ją daro ypatingą ir nuostabią. Mokau ją lietuvių kalbos.
Kelis kartus esame skridę į Čikagą, kad galėtume nueiti į lietuvių restoraną pavalgyti cepelinų.
Kokį įspūdį jūsų vyrui paliko Lietuva?
Jam didžiausią įspūdį paliko galimybė gyvai pamatyti Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą Nepriklausomybės dienos koncerte Vilniuje ir pasiplaukiojimas valtimi ežere aplink Trakų pilį.
Kaip judu susipažinote?
Vakarėlyje Londone. Tuo metu gyvenau Velse, o jis – Niujorke, tačiau atsiradome toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, nepaisant to, kad gyvenome atskirti vandenyno. Abu jautėme, kad atradome stiprų ryšį, bet buvome skirtingose gyvenimo vietose, todėl keletą metų buvome tiesiog geri draugai, kol nusprendžiau pirmą kartą aplankyti Niujorką. Kai praleidome daugiau laiko kartu, supratome, kad mus sieja kažkas ypatingo.
Skraidėme pirmyn ir atgal metus, kol galiausiai persikėliau į Niujorką studijuoti. Manau, kad santykiai ir santuoka, pastatyti ant nuoširdžios draugystės pagrindo, yra nepaprasti ir ypatingi. Tai buvo kažkas, ko niekada nesu patyrusi su niekuo kitu ir jaučiuosi dėkinga, kad radau tokį nuostabų gyvenimo partnerį.
Ar jūsų sutuoktinio gyvenime mada taip pat užima svarbią vietą?
Tikrai taip. Gyvendamas su dėl mados pakvaišusia moterimi jis neturi jokio kito pasirinkimo (juokiasi). Mano vyras visada rūpinasi savimi ir mėgsta gerai atrodyti. Tačiau nuo tada, kai pradėjome susitikinėti, jis pradėjo daryti drąsesnius sprendimus tinkdamasis drabužius.
Vienas iš mano mėgstamiausių jo pirkinių yra karoliukais ir grandinėmis išsiuvinėtas „Alexander McQueen“ švarkas bei auksinės ir juodos spalvos leopardo rašto megztinis iš „Lanvin“. Jis yra labai išsilavinęs ir nuoširdžiai domisi mada. Man džiugu, kad galiu su juo laisvai kalbėtis apie savo darbą, ir jam tai yra labai įdomu.
