Rugsėjo 29-ąją pačiame Paryžiaus mados savaitės įkarštyje Juozas Statkevičius pristatė 2025-ųjų pavasario ir vasaros kolekciją. Legendinėje cirko „Cirque d’Hiver Bouglione“ salėje jis surengė šventę, kuri patvirtino Lietuvos dizainerio sugrįžimą į pasaulio dėmesio centrą.
Stulbinantis spektaklis
1852 metais neseniai karūnuoto Napoleono III iniciatyva pastatytas dabartinis „Cirque d’Hiver Bouglione“ yra vienas seniausių cirkų pasaulyje. Iš pradžių jis buvo skirtas žirginio sporto renginiams. Nors su laiku jame rodomų spektaklių funkcijos keitėsi, šis į istorinių paminklų sąrašą įtrauktas neoklasikinės architektūros šedevras laikomas Paryžiaus kultūros, meno ir istorijos lobiu.
Lengvai iš apvalios formos ir iš gausios puošybos atpažįstamas pastatas išgyveno per amžius ir išlaikė visą praeities žavesį. Nostalgija dvelkiantis unikalus interjeras sukuria šiltą, intymią, užburiančią cirko atmosferą. Ne veltui jo scenoje kolekcijas pristatinėjo daugybė garsių mados dizainerių, tokių kaip Hubertas de Gyvenchy, Thierry Mugleris, Kenzo Tadaka ar Jeanas Paulis Gaultier.
„Mintis pristatyti kolekciją Paryžiuje kilo atsitiktinai. Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje proga buvo nutarta surengti nedidelę mano kūrybos parodą Paryžiaus teatro „Théâtre de la Ville“ erdvėje. Jo programų direktorė, susipažinusi su mano darbais, pasiūlė salę mados parodymui. Taip viskas netikėtai ir prasidėjo.
Deja, dėl įvairių priežasčių šis projektas buvo sustabdytas pačiame kolekcijos kūrimo įkarštyje. Kadangi jau buvau sugalvojęs visą mados šou koncepciją, nenuleidau rankų ir pradėjau ieškoti kitų patalpų. Vos apsilankęs „Cirque d’Hiver Bouglione“ iš karto supratau, kad tai yra idealiausia vieta mano spektakliui, – pasakojo J. Statkevičius. – Įsivaizduotos scenografijos esminė detalė buvo didžiulė, apvali, juodų, baltų, raudonų kolekcijos spalvų mandala iš naudotų audinių atraižų.
Jos tikslas – ne tik parodyti, kad mada yra nuolatinių kosminių pokyčių rato dalis, bet ir išreikšti tvarios mados svarbą ateičiai. Šis dekoras puikiai įsipynė į nuostabią paryžietiškas istorijas pasakojančią salės atmosferą su raudono aksomo kėdėmis tribūnose.“
Pasigirdus trimito garsams iš Federico Fellini 1954 metais nespalvoto filmo „La Strada“ ir arenoje pasirodžius elegantiškais juodais kostiumėliais vilkinčioms raitelėms tarsi buvo pranešta apie J. Statkevičiaus 2025-ųjų pavasario ir vasaros kolekcijai pasirinktus atspalvius. Dominuojančią druskos ir pipirų spalvų paletę papildė tik dvi ryškiai raudonomis striukėmis vilkinčios ir labai seksualiai atrodžiusios manekenės.
Elektroninės muzikos grupės „Basement Jaxx“ dainos „Hey You“ interpretacija su kartais pasigirstančiu varpelių skambėjimu, arklių žvengimu ar liūtų riaumojimu puikiai atspindėjo žaismingą cirko atmosferą. Jos energingu ritmu po areną vaikštančios merginos ir du vyrai demonstravo 48 nespalvoto kino epochos grožį atspindinčius siluetus, virtuoziškai derinančius nesenstančią, rafinuotą eleganciją su dabartiniais komforto poreikiais ir modernia estetika.
Pats dizaineris prisipažino, kad jis troško paprastų, aiškių, grafiškų linijų, pamažintos trapecijos formų, kurias įkvėpė 1964 metais režisieriaus Arūno Žebriūno sukurtas filmas „Paskutinė atostogų diena“. Vis dėlto kiekvienas minimalistinis, nepriekaištingai pasiūtas drabužis stulbino kruopščių detalių sudėtingumu, subtilumu ir įvairove. Neabejotinas Lietuvos dizainerio talentas, įdomus, šiuolaikiškas, savitas požiūris į klasiką, jo kūrinių universalumas Paryžiuje buvo iš karto pastebėtas ir įvertintas. Vos pasibaigus šou išgirdau entuziastišką šalia sėdinčios žurnalistės Helgos Brejlos komentarą: „Nieko nežinojau apie šį dizainerį – tai labai malonus siurprizas. Dirbdama Vokietijos „Vogue“, o vėliau Prancūzijos „Gala“ žurnalų vyriausiąja redaktore per 40 metų karjerą mačiau labai daug mados parodymų, bet ši kolekcija man paliko įspūdį.
Viskas buvo tobula – scenografija, muzika, tema, siluetų estetika ir lengvumas, audinių, pasiuvimo, apdailos kokybė, drabužius pagyvinę įmantrūs elementai. Labai pavykusi, drąsi, moderni Gabrielle Chanel palikimo bei Prancūzijos mados paveldo interpretacija. Nieko negalima prikišti. Neįtikėtina, kad Lietuvoje yra tokių gabių, profesionalių dizainerių.“
Detalių meistras
Kiekvienam žinoma, kad per mados savaites Paryžiuje stulbinantys spektakliai vyksta ne tik kolekcijų pristatymo vietose, bet ir jų užkulisiuose, žiūrovų minioje, gatvėse. „Cirque d’Hiver Bouglione“ užkulisiai yra ypatingi. J. Statkevičiaus komanda galėjo naudotis buvusiomis Napoleono III arklidžių patalpomis ir „Imperatorės“ baru su neseniai atkurtomis freskomis, autentiškais kioskais, cinko baru. Po sėkmingo parodymo kirpėjų, makiažo meistrų bei manekenių šurmulyje tęsėsi pokalbis su laimingu dizaineriu.
„Kadangi praėjusių metų kolekcija buvo spalvinga, ryški, šiemet panorau ramių spalvų, prie kūno prigludusių, funkcionalių, kokybiškų drabužių, rafinuotos elegancijos. Visa tai sugalvojau dar nežinodamas, kad rengsiu parodymą Paryžiuje. Didelėje Europos dalyje, ypač Prancūzijoje, žmonės mėgsta juodas, pilkas, baltas spalvas.
Taigi, visiškai atsitiktinai kolekcija išėjo labai paryžietiška. Daug kalbama apie tvarią madą, bet realybėje matau nemažai apgaulių. Klasikos įkvėpti ir klasika tampantys tobulai pasiūti rūbai, kuriuos galima drąsiai dėvėti daugybę metų, yra būsimos, tvarios mados ateitis. Be to, troškau parodyti, kad naudojant beveik tą patį siluetą įmanoma sukurti daugybę aprangos variantų.
Mane spontaniškai įkvepia įvairiausios gyvenimo detalės, sukauptos žinios. Tai gali atsitikti bet kada ir bet kur. Pavyzdžiui, arklių tema galvoje atsirado apsilankius žirgyne. Įsivaizduodamas šiuos modelius visai negalvojau, kad Chanel irgi labai mėgo žirgus, puikiai jodinėjo, nors gerai žinojau jos biografiją. Visgi pasąmonėje, matyt, apie tai sukosi mintis, nes galiausiai drabužiai įgavo gana paryžietišką išvaizdą.
Neįtikėtina, kad jie buvo parodyti „Cirque d’Hiver Bouglione“, savo dekoracijose išlaikiusiame prisiminimus apie jį garsinusius žirgų spektaklius, – kalbėjo Juozas. – Iki dabar negaliu paaiškinti, kodėl kūrybos metu skirtingiausios akimirkos, prisiminimai, patirtis visada kažkaip susipina vaizduotėje ir duoda konkretų įvaizdį, kurį išreiškiu per drabužius.
Kartą naktį gulėdamas savo bute Palangoje žiūrėjau į terasą su mamos pasodintomis pelargonijomis. Jos mėnesienoje prarado savo tikrąsias spalvas, atrodė pilkos, baltos, juodos. Taip atsirado juoda suknelė, kurios apatinė dalis yra papuošta gėlėmis. Jos mano dirbtuvėje buvo išsiuvinėtos vilnoniais ir medvilniniais siūlais, kad išgautume skirtingus reljefus. Visos šios mažytės apdailos detalės beveik nepastebimos, bet man nepaprastai svarbios.
Atidaviau duoklę ir savo jaunystės laikotarpiui ir naujam gyvenimui prikėliau, mano nuomone, nepelnytai užmirštus užtrauktukus, metalines spaudes. Žiogelius fabrike padengėme nikeliu, kad blizgėtų, ir ilgas valandas sagstėme ant drabužio. Vienas medžiagas išardėme ir taip modeliams suteikėme savitumo ir modernumo, kai kuriuos apdarus pasiuvome iš Indijoje užsakytų veidrodinių juostelių. Dalį sijonų rankomis siuvome iš lazeriu pjaustytų lapelių ar iš juodos rafijos, kurią radau Paryžiaus sendaikčių turgaus šiukšlyne. Ikoninį pilko tvido „Chanel“ kostiumėlį apverčiau aukštyn kojomis, kišenes prisiūdamas nugaroje. Išėjo visai kitoks, labai modernus apsiaustas, tarsi „Chanel“ be „Chanel“.
Norėdamas išreikšti unikalią lietuvių sąsają su sanskritu panaudojau indiškus papuošalus. Per tolimą indoeuropiečių kelionę iki Baltijos jūros krantų jų ryškios spalvos išbluko ir įgavo pilkšvus lietuviško dangaus potėpius, šaltą ledo blizgesį…“
J. Statkevičiaus sau ir Paryžiui mestą iššūkį puikiai įvertino tiek tradicinė tarptautinė žiniasklaida, tiek populiarūs socialinių tinklų nuomonės formuotojai. Lietuvos dizainerio gerbėja tapusi popdainininkė Didi J iš Niujorko, vilkėdama jo praeitos kolekcijos gėlėta suknele, prabangioje Vandomo aikštėje net surengė fotosesiją. Paryžius pritraukia vis daugiau pripažinimo besitikinčių skirtingų šalių stilistų.
Deja, pasaulinės mados sostinės atmintis yra trumpa, tad dažnai jų žvaigždelė sužiba ir greitai užgęsta. Belieka tikėtis, kad J. Statkevičiaus laukia graži ateitis. Juk gyvenimas dažnai primena savo magiškomis galiomis kerintį cirką.
