Greičiausiai kiekvienas esame bent šį tą girdėję apie mikrobiotą, „gerąsias“ bakterijas, probiotikus, tačiau vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Alminė sako, kad nemažai daliai žmonių vis dar kyla klausimų, kokiu tikslu jie skiriami, ar jie veiksmingi.
Mikrobiotos reikšmė
Žmogaus mikrobiota, jos vystymasis ir poveikis sveikatai – viena labiausiai tyrinėjamų sričių per pastarąjį dešimtmetį. Ir tai visai nenuostabu, nes kiekvienas žmogaus gleivinės paviršius apgyvendintas daugiau ar mažiau sudėtinga mikrobiota, kuri, pasak gydytojos, atlieka esminį vaidmenį formuojant imuninę sistemą ir užtikrinant tinkamą organizmo veiklą. Dauguma žmogaus kūne gyvenančių mikroorganizmų yra susikaupę žarnyne, todėl žarnyno mikrobiota – labiausiai ištyrinėta mikrobiotos dalis.
I. Plėštytė-Alminė pasakoja, kad mikrobiotos ir žmogaus ryšys naudingas abiem pusėms: mes suteikiame bakterijoms maisto ir apsaugą, o jos saugo ne tik nuo ligas sukeliančių mikrobų, bet ir autoimuninių, lėtinių, uždegiminių ligų, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, reguliuoja organizmo veiklą, sudaro apsauginį barjerą nuo cheminių junginių ir toksiškų metabolitų. Subalansuotoje mikrobiotoje „gerosios“, žmogui palankios bakterijos nukonkuruoja ligas sukeliančias bakterijas dėl išteklių – dažniausiai maisto. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais žarnyno mikrobiota formuojasi sparčiausiai, todėl yra labai pažeidžiama.
Disbiozės priežastys ir pavojai
Vaiko mikrobiotos sudėtį lemia daugybė veiksnių, įskaitant gimdymo būdą, žindymo praktiką, antibiotikų vartojimą, mitybą. Gydytojos teigimu, netinkama mityba laikoma viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių disbiozę, t. y. žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutrikimus. Per didelis rafinuoto cukraus, perdirbto maisto, dirbtinių priedų vartojimas ir mažas skaidulų kiekis slopina gerųjų bakterijų augimą ir sudaro palankias sąlygas patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Ilgalaikis antibiotikų ar kai kurių kitų vaistų vartojimas taip pat gali sunaikinti tiek kenksmingas, tiek „gerąsias“ žarnyno bakterijas ir sukelti mikrobiotos disbalansą.
I. Plėštytė-Alminė pasakoja, kad virškinimo sutrikimai, susiję su disbioze, dažnesni išsivysčiusiose šalyse, kur dominuoja perdirbtas maistas. Manoma, kad apie 12–15 proc. pasaulio gyventojų patiria disbiozės simptomus, tokius kaip pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Gydytoja priduria, kad disbiozės atsiradimą skatina ir lėtinis stresas bei miego trūkumas, nes jie didina žarnyno pralaidumą ir skatina uždegiminius procesus. Natūralią mikrobiotos raidą, ypač vaikystėje, taip pat gali sutrikdyti pernelyg sterilus gyvenimo būdas, dažnas antibakterinių priemonių naudojimas.
Disbiozė siejama su įvairiomis ligomis, tokiomis kaip astma, Krono liga, uždegiminė žarnyno liga, nekrozinis enterokolitas, I tipo diabetas. Ji taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, pilvo pūtimą, viduriavimą, arba atvirkščiai – vidurių užkietėjimą, pykinimą, skrandžio skausmus, silpninti imuninę sistemą, trikdyti maistinių medžiagų, vitaminų, ypač B grupės, K, mineralų įsisavinimą, sukelti odos problemų, skatinti tokių ligų kaip aknė, egzema, dermatitas paūmėjimą. Anot gydytojos, su disbioze siejamos ir alergijos, maisto netoleravimas ir net didesnė depresijos bei nerimo rizika.
Unikalus probiotikų derinys
Lietuvoje geriausiai žinomi neabejotinos kokybės „Dr. OHHIRA®“ probiotikai – pasaulinį pripažinimą pelnęs japonų mikrobiologo sukurtas kompleksas, sujungiantis net 12 rūšių gyvybingas lakto ir bifido bakterijas, prebiotikus ir daugiau nei 400 biogeninių metabolitų. Natūraliai fermentuoti „Dr. OHHIRA®“ probiotikai yra gaunami ilgalaikio fermentacijos proceso metu, kai natūralios bakterijos dauginasi ir vystosi kompleksiškai – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip žmogaus organizme. Tai labai svarbu, nes fermentacijos metu susidaro stipresnės, atsparesnės bakterijos, lengviau išgyvenančios skrandžio rūgštyse.
Be to, natūrali aplinka sukuria bakterijų ekosistemą, o ne vieną atskirą rūšį, kas reiškia geresnį prisitaikymą prie žmogaus mikrobiotos. Fermentacijos metu bakterijos gamina papildomus biologiškai aktyvius junginius: vitaminus, fermentus, organines rūgštis, kurios stiprina organizmo sveikatą. Norintiems vartoti kokybiškus ir veiksmingus probiotikus I. Plėštytė-Alminė pataria atkreipti dėmesį į jų sudėtį, išgavimo būdą ir papildomus komponentus. Kokybiški probiotikai su prebiotikais ir postbiotikais padeda papildyti gerųjų bakterijų kiekį ir užtikrina ilgalaikį žarnyno mikrofloros balansą ir bendrą organizmo sveikatą.
