Leidykla „Briedis“ pristato naują albuminę knygą „Įtakingiausios mūsų laikų asmenybės“, kurioje pasakojamos išskirtinių XX–XXI a. žmonių istorijos ir aiškinama, kaip ir kodėl kiekvienas savaip prisidėjo prie pasaulio keitimo.
Kai kurie vyrai ir moterys istorijoje žengė didesnius ir ryžtingesnius žingsnius nei kiti: mokslininkai ir tyrėjai, sugebėję praplėsti žmonijos pažinimo ribas; genialūs išradėjai, kuriems esame dėkingi už daugybę patogumų ir daiktų, kasdien palengvinančių mūsų gyvenimą, pradedant radiju ir baigiant internetu; menininkai, muzikantai ir stilistai, didingi grožio ir elegancijos interpretuotojai; didieji pramonininkai ir politiniai lyderiai; itin dvasingi žmonės, tapę pavyzdžiu milijonams žmonių, ir aktyvistai, nepaliaujamai kovoję su prietarais ir neteisybe.
Šioje knygoje pasakojamos išskirtinių XX–XXI a. žmonių istorijos ir aiškinama, kaip ir kodėl kiekvienas savaip prisidėjo prie pasaulio keitimo.
Šie 56 žmonės neabejotinai pakeitė mūsų pasaulį – į gera arba į bloga. Nuo technologinių išradimų amžiaus žvaigždės Thomo Alvos Edisono, moderniosios architektūros atstovo Le Corbusier, astronauto Neilo Armstrongo ir legendinės dizainerės Coco Chanel iki pilietinių teisių aktyvisto Martino Lutherio Kingo jaunesniojo, grupės „The Beatles“ ir „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo – šioje albuminėje knygoje pristatomos įtakingiausios mūsų laikų asmenybės. Trumpas biografinis aprašas su archyvinėmis nuotraukomis vaizdingai perteikia kiekvieno žmogaus nuopelnus ir istorijoje paliktą pėdsaką.
Nuo technologinių išradimų amžiaus žvaigždės Thomo Alvos Edisono, moderniosios architektūros atstovo Le Corbusier, astronauto Neilo Armstrongo iki legendinės dizainerės Coco Chanel…
Audringose istorijos srovėse išsikristalizavo didžiosios šio šimtmečio asmenybės, iškilusios virš milijardų kitų. Autorių sudarytame sąraše rasite garsių muzikantų ir dailininkų, mokslo ir technologijų novatorių, tyrinėtojų, sportininkų, verslininkų, dvasinių lyderių ir politikų, įskaitant tuos, kurie sukėlė siaubingą sumaištį pasaulyje, pavyzdžiui, Adolfas Hitleris ir Osama bin Ladenas. Taip yra todėl, kad pasaulis ne visada keičiasi į geresnį: savo kelyje istorija kartais suklumpa ir krenta į siaubingas bedugnes. Tik pažindami tamsiąją jos pusę galime užtikrinti, kad tokie nuopuoliai nepasikartotų.
Taip pat serijoje: „Įtakingiausios mūsų laikų moterys“ ir „100 fotografijų, pakeitusių pasaulį“. Knygą iš anglų kalbos vertė Lina Kulišauskaitė.
Knygos ištrauka:
Eva Perón
Jos gyvenimas buvo trumpas ir prieštaringas, dramatiškas ir kunkuliuojantis net labai intensyviomis emocijomis. Tarsi šiuolaikinėje pasakoje ji tapo ikona dar savo gyvenimo kelyje, kolektyvinėje vaizduotėje išlikdama paslaptinga ir unikali.
1952 metais birželio 4 dieną Eva María Ibarguren Duarte dalyvavo parade, skirtame jos vyro, Argentinos prezidento Juano Domingo Peróno, pakartotinio išrinkimo iškilmėms. Nepaprastai elegantiška, ištikima savo žvaigždės įvaizdžiui, ji stovėjo prezidentiniame automobilyje, šypsodamasi ir mojuodama miniai. Nors žmonės žinojo, kad Evita – toks buvo jos populiarus mažybinis vardas – serga, jie negalėjo įsivaizduoti, kad jos būklė iš tiesų yra beviltiška. Iš tikrųjų po savo dailiais apdarais ji slėpė išsekusį kūną, galėjusį pakilti ir judėti tik dėl morfijaus, korseto ir begalinio pasididžiavimo. Tuomet įvyko paskutinis šiuolaikinės pasakos spektaklis.
Kai mirė, „tautos dvasinei lyderei“, kaip ją apibūdino Perónas, Evai buvo tik trisdešimt treji metai. Nors trumpas ir taip staiga nutrūkęs, jos intensyvus gyvenimas ir stulbinantis iškilimas visuomenėje pasirodė vertas Brodvėjaus miuziklo.
Eva mirė vos trisdešimt trejų metų. Nors trumpas ir taip staiga nutrūkęs, jos intensyvus gyvenimas ir stulbinantis iškilimas visuomenėje pasirodė vertas Brodvėjaus miuziklo.
Gimusi nesantuokine provincijos žemvaldžio dukra, vaikystėje ji skendėjo skurde. Nepaisydama to, sunkiu darbu ji užsitarnavo sėkmę šou verslo pasaulyje ir galiausiai ištekėjo už įtakingiausio Argentinos vyro, politiko, kurio skambiam populizmui pati pritarė. Pirmosios ponios vaidmenį Eva atliko sukeldama perversmą. Ji aktyviai reiškėsi savo vyro politikoje, prisistatydama kaip moterų ir varguolių gynėja. Ši moteris organizavo priėmimus ir sakė viešas kalbas, savo žavesį perpindama dosnumu.
Tam tikra prasme ji buvo tokių asmenybių kaip princesė Greisė ir Jackie Kennedy pirmtakė. Ji padėjo moterims įgyti teisę balsuoti Argentinoje ir, būdama dirbančiosios klasės atstovų ryšininke prezidento kanceliarijoje, inicijavo mokyklų bei ligoninių statybą, dėl kurių pelnė „vargingųjų madonos“ vardą. Vienoje savo paskutinių kalbų ji pareiškė: „Turiu vieną dalyką, kuris man svarbiausias – ir tai yra mano širdis. Ji dega mano sieloje, skauda mano kūne ir kursto mano užsidegimą: tai mano meilė žmonėms ir Perónui. […] Jei ši tauta paprašytų mano gyvybės, aš ją atiduočiau nesudvejodama, nes vieno descamisado laimė yra verta daugiau nei visas mano gyvenimas.“
Išgirdusi apie Evos mirtį, visa tauta paniro į gedulą, bet netrukus prasidėjo jos kultas: kolektyvinėje vaizduotėje ji buvo karalienė, kuri toliau buvo jauna, graži ir dosni. Jos legenda vis dar palydima aplodismentais daugelio šalių scenose.
